2007 m. derliaus supirkimo patirtis, sėkmės ir nesėkmės, šalies grūdų ūkio perspektyvos aptartos Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos tarybos posėdyje, kuris įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininko Zigmanto Aleksandravičiaus sodyboje Kupiškio r.
Didėjančios grūdų kainos palankios javų augintojams, bet visiškai nepalankios supirkėjams, perdirbėjams, pašarų naudotojams. Kaip teigė AB „Malsena“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas, šį sezoną vienintelis būdas supirkėjams patirti kuo mažesnius nuostolius buvo grūdų nelaikyti, o kuo skubiau juos ar jų produkciją parduoti, kadangi kainos rinkoje vis kilo ir buvo sunkiai prognozuojamos. „Nors pasaulio rinkose vis dar jaučiamas grūdų trūkumas, šiuo metu stebimas šioks toks kainų kritimas. Prognozuojama, kad po Naujųjų metų kainos vėl gali kilti. Tačiau, kaip iš tiesų bus, nė vienas analitikas negali tvirtai pasakyti“, - teigė M. Gedvilas.
Tikėdamiesi dar didesnių kainų dalis augintojų visų grūdų nepardavė ir juos tebelaiko savo ūkiuose. Anot supirkėjų, tikra bėda, kai ūkininkai derlių supila tam netinkamose patalpose, nedezinfekuotuose sandėliuose. Tokiuose grūduose jau prisiveisė galybė kenkėjų, taigi labai pablogėjo kokybė. „Ūkininkai laiko grūdus, manydami, kad padėjo pinigus banke ir augina palūkanas. Bet gobšumas gali pražudyti pelną. Lankantis ūkiuose matome, kad grūdų užsikrėtimas kenkėjais labai didelis. Tokiems ūkininkams reikia pasakyti, kad jie nevargtų ir neprarastų pinigų. Užkrėstų grūdų gali iš viso niekam nereikėti. Tai – ne supirkėjo, o paties pardavėjo problema“, - sakė UAB „Kemira GrowHow“ atstovas Stasys Valionis.
„Nė vienas analitikas nedrįsta vertinti, kaip neprognozuotai ir neregėtai daug išaugusios grūdų kainos ateityje paveiks visą rinką – tiek pačių grūdų, tiek jų produktų, pašarų vartotojų. Aukšta grūdų kaina nelogiška pasidaro tada, kai visa Europos pašarų bei kiaulienos pramonė atsiduria ties bankroto riba. Žinome, kad Lenkijoje jau pradėta masiškai skersti kiaules. Lenkai liūdnai juokauja, kad prasidėjo kiaulių auginimo ir pašarų gamybos įmonių „eutanazija“. Norėdami atpiginti pašarus, stambūs jų gamintojai pabrangusius grūdus stengiasi keisti įvežtinėmis pigesnėmis žaliavomis: kukurūzų, rapsų išspaudomis ir pan. Auga sėlenų paklausa“, - sakė M. Gedvilas.
„Malsenos“ vadovas, kaip ir kiti grūdų perdirbėjai, teigė, kad šie metai įmonėms itin sunkūs finansiškai ir dėl to, kad pakilus grūdų kainoms iš karto nepavyksta padidėjusio skirtumo perkelti į produkcijos kainas. Miltai, pašarai ir kt. produktai brangsta lėčiau ir ne taip stipriai, kaip pabrango grūdai. Tai lemia perdirbėjų konkurencija.
„Grūdų kaina sudaro apie 75 proc. miltų gamybos savikainos. Todėl miltų kainų augimo priežastis nesunku pagrįsti. Tačiau kol kas miltai nepabrango tiek, kad kompensuotų žaliavos kainų augimą. Norint atstatyti buvusį šios gamybos pelningumą, dar tikimės 10-15 proc. miltų kainų augimo. Kaip tai lems duonos kainas, mes negalime pasakyti. Aišku tik tiek, kad dabar duonos kainoje perdirbėjų dalis sumažėjo, o grūdų augintojų ir prekybininkų – padidėjo“, - teigė M. Gedvilas. „Kauno grūdų“ atstovas Raimundas Surdokas sakė, kad nuo spalio pradžios įmonė produkciją irgi pabrangino.
Pasak kombinuotuosius pašarus gaminančios AB „Kretingos grūdai“ direktoriaus Stepono Baltuonio, dėl išaugusių žaliavos, o kartu ir pašarų kainų, jų prekyba pastaruoju metu sumažėjo net 60-70 proc. „Mus gelbsti tik savi kompleksai, atsiranda ir vienas kitas naujas klientas – nedidelės fermos, kurios seniau pašarus gamindavosi pačios, tačiau dabar joms tai pasidarė nuostolinga. Be to, peržiūrime receptūras, brangias žaliavas stengiamės keisti pigesnėmis ir taip sumažinti kainų šuolį“, - sakė S. Baltuonis. Ieškodami pigesnių grūdų perdirbėjai jų mėgina įsivežti iš Kazachstano, Rusijos.
Kaip ir kiti žemdirbiai Z. Aleksandravičius pakilusiomis grūdų kainomis patenkintas. „Ankstesniais metais javų augintojai buvo priversti išgyventi esant vos 200-300 Lt/t grūdų kainoms, tai dabar supirkėjai irgi išgyvens, kainoms pakilus iki 700-800 Lt/t“, - replikavo LŪS vicepirmininkas. Tačiau, jo nuomone, ilgai mėgautis didesniu pelnu už grūdus žemdirbiams tikriausiai neteks, nes į pilnesnes ūkininkų kišenes godžiai žvilgčioja trąšų, pesticidų, žemės ūkio technikos pardavėjai. Pavyzdžiui, trąšos vien per pastariuosius du mėnesius ženkliai pabrango. Neilgai trukus, matyt, seks ir kitų ūkininkauti reikalingų prekių kainų didėjimas.
Tiek grūdų perdirbėjai, tiek žemdirbiai sutaria dėl to, kad bendrą visų kainų augimą rinkoje be kitų priežasčių lemia ir auganti infliacija Lietuvoje. Todėl dėl padidėjusių maisto kainų kaltinti tik žemdirbius, kaip žaliavos tiekėjus, ar tik perdirbėjus būtų neteisinga.