Penktadienį komisijos nariai nusprendė, kad J.Abromavičiaus nužudymo
byloje įtariamuoju minėto Jono Zajančkausko įsidarbinimui Krašto apsaugos
ministerijos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente (karinė žvalgyba ir
kontržvalgyba) įtakos turėjo jo pažintis su tuometininiu departamento
direktoriumi Kostu Mickevičiumi ir konservatoriumi Algirdu Petrusevičiumi.
Be to, svarstyti ir tuometinės konsdervatorių vyriausybės krašto apsaugos
ministro Česlovo Stankevičiaus veiksmai gavus pažymą, kurioje įvardyti
karinių struktūrų darbuotojai, galbūt susiję su įvykdytais teroristiniais
aktais.
Komisijos nariai šiuo klausimu priėjo išvadą, jog ministras, gavęs
informaciją, elgėsi pasyviai - nesiėmė jokių priemonių, nesikreipė į
teisėsaugos institucijas.
Komisija taip pat nutarė, jog yra pakankamai duomenų, kad A.Petrusevičius
gali būti susijęs su J.Abromavičiaus nužudymu.
Tokia išvada daroma remiantis viešai prieinama medžiaga bei baudžiamosios
bylos žiniasklaidoje paskelbtais duomenimis. Komisija šiuo atveju atsižvelgė
į tai, kad visi viešai paskelbti duomenys, kuriais ji naudojosi, nebuvo
užginčyti Generalinės prokuratūros, be to, nė vienas iš viešai minimų asmenų
nesikreipė į teismą dėl šmeižto.
Nors šios išvados penktadienio komisijos posėdyje, nedalyvaujant
konservatoriams, buvo patvirtintos, tačiau už visą išvadų paketą bus dar
balsuojama kitą savaitę.
Anksčiau komisijos vykusiuose posėdžiuose buvo patvirtintos išvados,
siejančios Tėvynės sąjungą su J.Ambromavičiaus nužudymą organizavusią ir
vykdžiusia grupuote, todėl konservatorių atstovai ketvirtadienį ir
penktadienį komisijos posėdžiuose nebedalyvavo.
Konservatoriai komisijos veikloje teigia įžvelgiantys politinio
susidorojimo apraiškų ir nėra nusiteikę toliau joje dalyvauti.
Komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė po penktadienį įvykusios
komisijos posėdžio teigė apgailestaujanti, kad konservatoriai pasirinkto
būtent tokį protesto būdą, nes esą komisija kaip tik atsižvelgia į jų
nuomonę.
„Norėčiau pasakyti, ir komisija prašė pasakyti, kad komisija nesupranta,
kodėl konservatorių atstovai taip pasielgė. Gerbiamo Jurgio Razmos pasiūlymu
yra didžioji dalis įtraukta į medžiagą, komisijos išvadas, ir nemažai
pasiūlymų yra priimta būtent jo“, - žurnalistams sakė L.Graužinienė.
Konservatoriai sako, jog gavę komisijos išvadas mąstys apie atskirosios
nuomonės suformavimą.
Kiek anksčiau, ketvirtadienį, buvo svarstoma, ar būta spaudimo
teisėsaugos institucijų pareigūnams, tyrusiems J. Abromavičiaus žūties
aplinkybes, koks buvo tokio poveikio pobūdis bei kokias pasekmes turėjo
vieno iš nužudymo byloje minimų asmenų - A.Petrusevičiaus - įtraukimas į
1996 metų Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje sąrašą.
Anot komisijos pirmininkės pavaduotojo Vaclovo Karbauskio, komisijos
nariai pritarė išvadai, jog spaudimas tyrėjams tikrai buvo daromas ir pamini
tuometinio Seimo pirmininko ir konservatorių lyderio Vytauto Landsbergio
prokurorams siųstus bei parlamento posėdžių sekretoriate neregistruotus
laiškus, kuriuose nurodoma ištirti J.Abromavičiaus žūtį ir tilto per
Bražuolės upelį sprogimą tiriančių pareigūnų veiklą.
V.Karbauskio teigimu, iš esmės komisija priėjo prie išvados, jog Tėnynės
sąjungos nariai siekė daryti poveikį kitoms institucijoms.
Be to, nustatyta, jog A.Petrusevičius, tapęs parlamentaru bei dirbdamas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, turėjo galimybę disponuoti
visa informacija apie J.Abromavičiaus žūties tyrimą ir galėjo jam daryti
įtaką.
Trečiadienį komisija patvirtino išvadą, esą nužudymą organizavusi
grupuotė turėjo, o gal ir tebeturi ryšių su kai kuriais Tėvynės sąjungos
nariais ir vadovybe.
Taip pat pritarta išvadai, jog komisijai liudijęs buvęs sausumos pajėgų
vadas Arvydas Pocius, melavo teigdamas, kad 1993 metais maištavusiems
savanoriams iš miško grįžus į Kauno rinktinės štabą, J.Abromavičius raginęs
grįžti į mišką.
L.Graužinienės komisija taip pat nagrinėjo ir prieš 10 metų suburtos
konservatoriaus Sigito Kakčio vadovautos panašios komisijos veiklą ir
įvertino ją kaip paviršutinišką.
Dabartinė komisija per savo ilgiau nei metus trunkančią veiklą išklausė
maždaug trijų dešimčių liudytojų prieštaringus parodymus. Kai kurie
liudytojai teigė, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino,
kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti
teigė, kad žūtis galėjo būti susijusi su J.Abromavičiaus darbo Valstybės
saugumo departamente (VSD) metu vykdytais kontrabandos tyrimais.
Komisijoje dirba 3 socialdemokratai, 2 socialliberalai, tiek pat
liberaldemokratų ir konservatorių bei po vieną liberalcentristą,
pilietininką ir „darbietį“.
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo
automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu buvo pritvirtinę maždaug 500
gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį
įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris
vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.