„Siekdama suvaldyti infliaciją, Vyriausybė pateikė Seimui Fiskalinės
drausmės įstatymą bei kartu su Lietuvos banku parengė vidutinės trukmės
kainų stabilumo strategiją, kuri numato pagrindines infliacijos valdymo
priemones“, - rašoma Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
Tarp tokių priemonių minimas atsisakymas metų viduryje peržiūrėti
biudžeto išlaidas, vykdyti griežtą fiskalinę politiką, taikyti gerokai
griežtesnius nei euro zonos komercinių bankų privalomųjų atsargų ir kapitalo
pakankamumo reikalavimus, įvertinti monopolijų reguliavimo politiką,
užtikrinant pagrįstą elektros, šilumos, dujų ir vandens sektorių kainodarą.
Kalbėdama apie ES lėšų įsisavinimą, D.Grybauskaitė pareiškė, kad 2006
metais Lietuva nepanaudojo planuotų 1,184 mlrd. litų.
Šie duomenys yra teisingi, tačiau reikėtų pabrėžti, jog nepanaudotų lėšų
likutis persikelia į ateinančius metus ir ES lėšos gali būti naudojamos dar
dvejus metus, teigia Vyriausybė.
Šios dienos duomenimis pagal Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) yra
įsisavinta 1,592 mlrd. litų ES lėšų - 52 proc. visų skirtų ES lėšų.
Iš kito finansavimo šaltinio - Sanglaudos fondo - rugsėjo pabaigoje buvo
išmokėta 1,311 mlrd. litų - 46 proc. skirtos Sanglaudos fondo paramos.
Pastaruoju metu nuolat didėja ES struktūrinių fondų įsisavinimo tempai:
2007 metais mėnesio įsisavinimo vidurkis yra 69,3 mln. litų, o 2005 metais
šis rodiklis buvo 21 mln. litų per mėnesį.
Finansų ministerijos duomenimis, rugsėjo mėnesio pradžioje buvo
įsisavinta daugiau ES paramos lėšų, nei buvo privaloma iki šių metų pabaigos
pagal N+2 taisyklę.
Jau tapo įprasta, kad per kiekvieną D.Grybauskaitės vizitą į Vilnių, kai
ES komisarė negailestingai kritikuoja Vyriausybę, pastaroji yra priversta
neigti jau metamus kaltinims.