„Lietuva ilgai negirdėjo perspėjimų“, – sako ji. Pasak jos, Lietuvoje šiuo metu didžiausia problema yra ne euras, o ekonominė situacija. O vienas aiškiausių to rodiklių – šuoliuojantis infliacijos augimas.
D.Grybauskaitės teigimu, kovoti su infliacija Lietuva pirmiausia turėtų fiskalinėmis priemonėmis. Viena jų – planuoti piniginius srautus, peržiūrėti mokestinę bazę.
Tačiau, pasak jos, reikia nepamiršti, kad didžioji dalis fiskalinių priemonių efektą duoda „tik po gero laiko“.
„Suveikti galbūt gali labai trumpa intervencija į kainas. Visos kitos fiskalinės priemonės suveikia per 6-8 mėnesius.
Vienintelė greičiausiai suveikianti priemonė – biudžeto išlaidų mažinimo įtaka. Bet turint galvoje, kad per valstybės biudžetą perskirstoma tik apie 31 proc. lėšų, net ir šitos priemonės įtaka maža“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Jos teigimu, šaliai, kurios infliacija didesnė nei 7 proc., kuri turi didelį einamosios sąskaitos deficitą, kurios finansų sistema atvira, kuri integruota į bendrą ekonomikos zoną, tokia infliacija labai rizikinga, ypač turint galvoje, kad tai – tik pradžia.
Anot eurokomisarės, labai rimtai turi būti svarstomas ateinančių metų Lietuvos biudžetas, kaip ekonominės ir finansinės krizės suvaldymo ar prevencijos biudžetas.
Priešingu atveju, D.Grybauskaitės teigimu, nesuvaldytas biudžetas gali sukelti ekonominę krizę.
EK komisarė pastebi, kad infliacijos mažinimo priemonių sistema jau seniai turėjo būti pradėta naudoti.
„Perspėjimai apie viso Baltijos regiono perkaitimą atsirado prieš dvejus metus. Šiandien matome ekonominių problemų kregždutes: infliacija, didėjantis einamosios sąskaitos deficitas, – sakė D.Grybauskaitė. – Galima numanyti, kad šis kainų kilimas nėra paskutinis. Lietuva įeina į gana rimto infliacijos augimo zonos laikotarpį. Tai visų trijų Baltijos šalių problema.“
Kalbėdama apie ES lėšų įsisavinimo problemas, D.Grybauskaitė pateikė Valstybės kontrolės duomenis.
Pagal juos, Lietuva 2006 metais iš biudžete suplanuotų lėšų iš ES nesugebėjo pasiimti 1 mlrd. 164 mln. Lt.
„Tai tas istorinis šansas, kuriuo nepasinaudoti negalima. Svarbu ir tai, ar tas lėšas šiandien suvalgysime, ar investuosime į žmogų, inovacijas“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, beveik visų naujokių biudžetai jau suplanuojami mažesni nei galimybės gauti lėšų iš ES biudžeto.
„Didelė dalis naujokių net ir savo suplanuotų lėšų iš Europos nesugeba pasiimti, – teigė ji. –
Jei naujokės nepasinaudos potencialu, lėšos po tam tikro laikotarpio bus nebeteikiamos. Kita, labai bloga politinė žinia, kurią jos pasiųstų tuo atveju – kad joms pinigų nereikia, kad nemoka jų panaudoti.“