Šis popiežiaus įsakas iššaukė toli gražu nevienareikšmiškas reakcijas: nuo Tradicijos puoselėtojų džiūgavimų iki atviros opozicijos Šventajam Tėvui. Netruko sulaukti ir įvairių nacionalinių vyskupų konferencijų ”Summorum Pontificum” įgyvendinimo nuostatų. Šventasis Sostas oficialiai sureagavo į išryškėjusią tendenciją susilpninti Popiežiaus Benedikto XVI dokumento ”Summorum Pontificum” reikšmę ir įtaką Katalikų Bažnyčios dabarčiai ir ateičiai.
Vakar šiuo dokumento įgyvendinimu besirūpinančios Popiežinės komisijos ”Ecclesia Dei” sekretorius monsinjoras Perlas išskirtiniam interviu portalui ”Petrus” (www.papanews.it) pranešė apie Šventojo Sosto vyskupų konferencijoms rengiamą instrukciją dėl ”Summorum Pontificum” įgyvendinimo: ”Tai tiesa, kad šiuo metu mes rašome dokumentą-instrukciją dėl teisingos Motu Proprio ”Summorum Pontificum”, kuris liberalizavo šv.Mišių šventimą pagal popiežiaus šv.Pijaus V liturgines knygas (Aut. – 1570 m.), palaimintojo popiežiaus Jono XXIII modifikuotos (Aut. – 1962 m.), interpretaciją.”
Monsinjoras Perlas aiškiai įvardijo rengiamos instrukcijos atsiradimo priežastį: „Per daug vyskupų ir kunigų yra nepaklusnūs“; „Padėtis yra akivaizdi visiems. Bet kokiu atveju po popiežiaus Motu Proprio buvo protinga numatyti prieštaraujančias reakcijas. Vieni parodė entuziazmą, kiti – ne. Visgi užtektų suvokti, kad Motu Proprio nenukrito iš dangaus, bet yra vaisius ilgo proceso“.
Monsinjoro įsitikinimu, nepaklusnumo problema slypi ne tik Bažnyčioje, bet ir jai įtaką darančioje šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje „paklusnumo supratimas ir pagarba autoritetui yra prarasti“. Tuo tarpu šis Motu Proprio turi spręsti būtent iš nepaklusnumo kilusius ir Bažnyčioje įsigalėjusius liturginius iškraipymus, kuriuos Benediktas XVI savo dokumento pristatomajame laiške vyskupams įvardijo kaip „vargiai pakenčiamus“.
„Ir niekas nesugeba juos pašalinti, būtent dėl to, kad, kaip ir sakiau, jau nebeegzistuoja pagarbos autoritetui jausmas. Liturgija negali būti primesta, ir man atrodo, jog būtų teisinga tvirtinti, jog po II Vatikano susirinkimo, aišku, nenorėčiau daryti smerkiančio nuosprendžio, šv.Mišios kartais buvo transformuotos į kažką emocionalaus, ir tokiu būdu šv.Mišių kaip aukos ir dovanos prasmė buvo nustumta į šalį. Buvo manoma, kad ‚nauja‘ turėtų būti geriau, kad ‚nauja‘ visada yra geriau. Taip atsitinka kasdieniniame gyvenime: nauji batai laikomi geresniais nei seni ...“, - turbūt daugelio Tradiciją mylinčių katalikų apgailestavimą įsivyrusiomis pražūtingomis nuostatomis išreiškia monsinjoras Perlas.
Popiežiaus Benedikto XVI paskirtas vienos svarbiausių Vatikane Dieviškojo kulto ir Sakramentų disciplinos kongregacijos sekretorius arkivyskupas Malkolmas Ranjithas tokiu būdu komentuoja minėtos „Summorum Pontificum“ aiškinamosios ir privalomos visiems katalikams instrukcijos reikalingumą: „2007m. liepos 7 dieną išleistas Motu Proprio dėl lotyniškosios liturgijos „Summorum Pontificum“ yra popiežiaus brandaus įsisigilinimo apie Bažnyčios misiją vaisius. Ne mums, kurie dėvi bažnytinius purpurinės ir raudonos spalvos drabužius (Aut. – kardinolams ir vyskupams), tuo abejoti, būti nepaklusniems ir mūsų sukurptomis mažomis, bevertėmis taisyklėlėmis daryti šį Motu Proprio neįgaliu. Net jei ir šios taisyklės būtų sukurtos vyskupų konferencijų. Net vyskupai neturi tam teisės. Šventojo Tėvo priesakams Bažnyčioje turi būti paklūstama. Jeigu mes nesilaikome šio principo, mes leidžiamės būti naudojami kaip šėtono instrumentai, ir niekas kita. Tai nuves į nesutarimą Bažnyčioje ir sulėtins jos misijos įgyvendinimą. Mes neturime laiko švaistymui. Arba mes elgiamės kaip imperatorius Neronas, kuris grojo lyra, kai degė Roma. Bažnyčios tuštėja, nėra pašaukimų, seminarijos yra tuščios. Kunigai sensta, o jaunų yra reta.“