Iškilmėse taip pat dalyvavo vienas iš pagrindinių idėjos iniciatorių Italijos lietuvių pastoracinio koordinatorius kunigas Petras Šiurys, Lietuvos ambasadorius Italijoje Šarūnas Adomavičius, Lietuvos ambasadorius prie šventojo sosto Algirdas Saudargas, Bardi miestelio meras, kiti Lietuvos bei Italijos pareigūnai, taip pat gausus būrys Italijos lietuvių iš Milano bei Romos, Bardi miestelio gyventojai ir jo svečiai.
Šventėje koncertavo Vytauto Didžiojo universiteto ansamblis. Vyko lietuvių tautodailininku darbų mugė, lietuviško maisto bei alaus degustacijos. Taip pat buvo pasodintas ąžuoliukas šviesiam diplomato Kazimiero Lozoraičio atminimui, kuris labai daug prisidėjo prie šie projekto įgyvendinimo.
Bardi miestelis yra vienintelis Italijoje, kuriame buvo ir yra gatvė „Lituanika“ (it. Lietuva). Okupacijos metais tai buvo sukėlę politinį skandalą, mat gatvė buvo pavadinta “neegzistuojančios” valstybės vardu.
Taip pat turbūt niekur Italijoje nerasime ir tokio analogo: viena pagrindinių miesto salių jau daugiau nei penkiasdešimt metų ištapyta tikrai ne itališkais motyvais, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiu, Vytauto Didžiojo atvaizdais, Vyčio herbu bei lietuvių liaudies motyvais.
Pirmasis lietuviškas kryžius Bardi miestelyje ir pirmasis Italijoje buvo pastatytas 1962 m. Jį pastatė monsinjoras Vincas Mincevičius. Šis kunigas, žurnalistas, mokytojas, visuomenininkas, politikas, botanikas per penkis dešimtmečius Lietuvą Italijoje garsino gausiomis religinėmis, kultūrinėmis ir visuomeninėmis iniciatyvomis: minėjimais, parodomis, paskaitomis, leidiniais. Viena svarbiausių, šiandien tapusi neįkainojamos istorinės vertės, buvo „ELTA-Press” - politinės, kultūrinės ir religinės informacijos mėnraštis italų kalba, leistas Romoje ir ėjęs be pertraukos tris dešimtmečius (1954 – 1984). Jis taip pat buvo pirmasis Italijos Lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas.
Monsinjoras Vincas Mincevičius 1962 m. šį kryžių, kaip visų lietuvių padėką už nuopelnus Lietuvai, dedikavo ir padovanojo didžiajam lietuvių bičiuliui ir Lietuvos reikalų užtarėjui Italijoje ir Vatikane, arkivyskupui, vėliau kardinolui Antonio Samore. Jis - iš Bardi kilęs įtakingas Bažnyčios hierarchas, diplomatinę karjerą pradėjęs Lietuvoje, kur dirbo ir gyveno šešerius metus (1932 – 1938 m).
Tarnaudamas Vatikano valstybės sekretoriate, A.Samore Antrojo pasaulinio
karo ir pirmaisiais pokario metais šelpė į Italiją patekusius karo
pabėgėlius lietuvius, šv.Petro bazilikos kriptoje padėjo įrengti Lietuvos
kankinių koplyčią, prisidėjo užtikrinant prie Šv.Sosto akredituotos Lietuvos
diplomatinės pasiuntinybės pripažinimo ir veiklos tęstinumą, kitaip rėmė
Italijoje gyvenančius lietuvius, Romos lietuvių koloniją.
Laikui bėgant, medinis koplytstulpis sunyko. 2005-aisiais, minint
A.Samore 100-ąsias gimimo metines, sutarta koplytstulpį atstatyti.
Pirmojo kryžiaus pašventinimo ceremonija įvyko 1962 m. Tuomet dalyvavo aukšti Italijos pareigūnai ir Bažnyčios hierarchai, lietuviai, taip pat gausybė apylinkės gyventojų bei turistų. Šventės dalyviams kalba anuomet sakė diplomatas Stasys Lozoraitis, Lietuvos diplomatijos vadovas.