Tai pirmadienį susitikęs su I.Rinau pažadėjo teisingumo ministras Petras
Baguška.
Reportažas apie žmonių paramą I.Rinau - lrytas.lt videonaujienose.
Po susitikimo P.Baguška žurnalistams sakė, kad buvo sutarta ne tik dėl
teisinės pagalbos.
„Sutarėme, kad I.Rinau per savo advokatą kreipsis į jos bylą nagrinėjanti
Vokietijos teismą, kad šis perduotų byla Lietuvai“, - sakė P.Baguška.
Vokietijoje dėl vaiko globos vyksta procesas tarp I.Rinau ir buvusio jos
sutuoktinio Michaelio Rinau.
Tačiau P.Baguška pripažino, kad Vokietija gali nesutikti perduoti bylos.
Atsisakius, vaiko globos klausimai toliau bus nagrinėjami Vokietijoje.
I.Rinau žurnalistams sakė esanti patenkinta ministro pažadais dėl
nemokamos teisinės pagalbos, nes daugiau nei metus trunkantis bylinėjimasis
dėl dukters Lietuvoje ir Vokietijoje sekina jos finansines galimybes.
Vokietijos teismas nusprendė, kad mergaitė turi būti atiduota šioje
šalyje su nauja gyvenimo drauge gyvenančiam tėvui, nors jis dukters
neaugino, o ji kalba tik lietuviškai. Lietuvos teismai taip pat nusprendė,
kad mergaitė turi būti grąžinta į Vokietiją.
Kilus visuomenės susidomėjimui, politikai, teisininkai ėmė aiškintis, ar
vaiko interesams valdininkai atstovavo deramai.
Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) praėjusią savaitę paskelbė, kad
Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kad
klaipėdietės mažametė dukra gali būti grąžinta į savo kilmės šalį Vokietiją,
pas jos tėvą, buvo netinkamai suformuluota ir padarė nepataisomą žalą vaiko
interesams.
Išvadoje neatsispindėjo reali vaiko socialinė padėtis, neįvertintas ryšys
su motina ir broliu, brolio liga bei kiti aspektai.
Rugsėjį komiteto iniciatyva Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį
Teismą dėl įstatymo nuostatos, kuri draudžia kasaciją vaiko grąžinimo
bylose, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas savo
nutarimo dar nepaskelbė.
Be to, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas Aukščiausiajam
Teismui įteikė kasacinį skundą, kuriuo prašo patikrinti žemesnės instancijos
teismo nutartį grąžinti I.Rinau mažametę dukrą jos tėvui į Vokietiją.
Aukščiausiojo Teismo taip pat prašoma patikrinti žemesnės instancijos
teismų priimtas nutartis, kuriomis buvo atsisakyta priimti nagrinėti
prokurorų prašymą atnaujinti procesą byloje.
2006 metų liepą mergaitės motina, gavusi mergaitės tėvo leidimą, su dukra
išvažiavo į Lietuvą. Būdama Lietuvoje ji pranešė, kad į Vokietiją sugrįžti
nežada.
Lietuvos apeliacinis teismas, kuriame mergaitei atstovavo vaiko teisių
gynėjai, priėjo išvadą, jog mergaitės laikymas Lietuvoje be tėvo sutikimo
ilgiau nei dvi savaites yra neteisėtas.
Mergaitės motina neįrodė, jog vaiką grąžinus į jo kilmės šalį, jam būtų
padaryta didelė psichinė arba fizinė žala arba kad vaikas paklius į kitą
netoleruotiną situaciją.
Tačiau klaipėdietė neįvykdė antstolio reikalavimo ir neatvedė dukters į
Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybą, iš kurios ji turėjo būti pervežta į
Vokietiją. Spaudos teigimu, moteris mergaitę yra paslėpusi nuo pareigūnų.
Už savo dukrą kovojančią motiną palaiko daugiau nei 30 tūkstančių žmonių,
kurie jau pasirašė virtualų kreipimąsi prezidentą, Seimo pirmininką,
premjerą, vaiko teisių apsaugos kontrolierę ir Vokietijos ambasadorių,
raginantį nelikti abejingiems mažosios L.Rinau likimui.