Nacionalinio biudžeto pajamos kartu su ES biudžeto lėšomis sieks 29,136 mlrd. litų, išlaidos – 30,217 mlrd. litų.
Valstybės ir savivaldybių išlaidos viršys pajamas daugiau nei milijardu litų. Išlaidų – beveik 7 mlrd. litų daugiau nei pernai.
Apie kitų metų biudžetą – „Lietuvos ryto“ pokalbis su prezidento Valdo Adamkaus patarėju, ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovu Ramūnu Vilpišausku.
* * *
- Prezidentas seniai ragina Vyriausybę ir Seimą sudaryti programinį biudžetą. Ar prezidento raginimai jau išgirsti?
- Prezidentas atsakymą į šį klausimą tikisi išgirsti iš finansų ministro Rimanto Šadžiaus. Pavasarį Finansų ministerija bei Vyriausybės kanceliarija pristatė planus, pagal kuriuos ketino griežčiau vertinti biudžeto programas ir panaudoti šiuos vertinimus planuojant biudžetą.
Tačiau kiek tų planų liko kaip geri ketinimai, o kiek jau įgyvendinama, netrukus sužinosime. Programinio biudžeto tema mažai kam įdomi, daugelis žmonių net nežino, kas tai yra.
Todėl ir šįmet diskusijos Seime dėl biudžeto tikriausiai vyks ne apie programas, bet apie proginį išlaidų didinimą. Svarstant biudžetą, kyla pasirinkimo tarp ilgalaikių tikslų ir trumpalaikių interesų problema.
Jeigu būtų priimtas programinis biudžetas, tuomet būtų galima vertinti, kas pasiekta už mokesčių mokėtojų pinigus, kokios konkrečios programos įgyvendintos. Tačiau tam reikia turėti labai aiškius prioritetus.
- Ar valstybė apskritai turi tokių prioritetų?
- Aiškaus supratimo, kokie yra Lietuvos strateginiai tikslai ir kaip biudžetas galėtų prie jų prisidėti, aš pasigendu.
Tačiau daugeliui Lietuvos vyriausybių būdinga tai, kad jos aiškiai nepasakė, kokioms reikmėms būtinos biudžeto lėšos.
Nors jau septynerius metus auga ir ekonomika, ir biudžeto pajamos, neprasidėjo diskusija dėl kryptingo valstybės funkcijų finansavimo bei strateginių šalies tikslų įgyvendinimo su biudžeto pagalba.
Kadangi nebuvo prioritetų, teisėsauga, švietimas, sveikatos apsauga buvo nuolat finansiškai ignoruojama. Niekas nedrįso imtis struktūrinių pertvarkų tose srityse, kuriose paslaugas efektyviai gali teikti rinka.
- Kitąmet – Seimo rinkimai. Negi manote, kad Seimo nariai atsispirs pagundai pamaloninti savo rinkėjus ir dar padidinti išlaidas?
- Apie kitokį biudžetą pradėjome kalbėti prieš trejus metus. Tada rinkimai dar buvo toli.
Labai norėtųsi, kad Seimo nariai paneigtų niūrias ekspertų prognozes ir pasiūlytų nedeficitinį biudžetą. Subalansuotas biudžetas pirmiausia sumažintų išlaidas, o tai – viena svarbiausių priemonių, kuriomis Seimas bei Vyriausybė gali prisidėti prie infliacijos mažinimo.
Tokiais veiksmais investuotojams būtų siunčiami labai rimti signalai apie atsakingą biudžeto politiką, kurie ypač reikalingi šiuo metu, kai tarptautinė finansų padėtis yra nestabili ir netyla kalbos apie galimą ekonomikos perkaitimą Baltijos šalyse.
- Bet ir Vyriausybės, ir Seimo nariai, paraginti mažinti išlaidas, atkerta, kad yra sričių, kurioms būtina didinti finansavimą.
- Pagrindinį klausimą sudaro dvi dalys. Pirmiausia, ar ši Vyriausybė ėmėsi didinti išlaidas toms reikmėms, kurios turi būti finansuojamos iš biudžeto.
Antra, ar pradėtos reformos tose srityse, kuriose bent dalį paslaugų efektyviau gali teikti rinka?
Peržvelgus bendras planuojamas išlaidas, į jį galima atsakyti teigiamai, nors ir su išlygomis. Iš tiesų matome sparčiau nei bendros išlaidos augantį finansavimą viešajai tvarkai bei visuomenės apsaugai, taip pat socialinei apsaugai.
Užtat daug klausimų kyla dėl trečdaliu didesnių išlaidų ekonomikai. Rinkos ekonomikoje toks išlaidų didinimas, ypač kai reikia laikytis finansinės drausmės, yra keistas. Atrodo, kad šiuo atveju didelę įtaką daro ES lėšų panaudojimas. Tad reikėtų svarstyti, kaip šios išlaidos paveiks ekonomiką – ar jos prisidės prie produktyvumo augimo, ar tik skatins vartojimą?
Šiems klausimams skiriama per mažai dėmesio, nors atsakymai į juos svarbūs ne tiktai Lietuvai, bet ir ES, kuri suinteresuota, kad bendros lėšos padėtų pasiekti keliamus tikslus.
Kitas dalykas – algų didinimas valstybės tarnautojams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams. Nors tai gali skambėti ir nepopuliariai, bet šis didinimas jau seniai reikalingas ir yra netgi pavėluotas.
Atlyginimų didėjimas viešajame sektoriuje jau seniai atsilieka nuo privataus sektoriaus. Todėl jų didinimas yra teisingas. Bet kartu turėtų būti atliktas ir sisteminis valstybės institucijų veiklos auditas. Reikėtų įvertinti šių institucijų reikalingumą, jose esančių pareigybių poreikį ir atliekamų funkcijų efektyvumą. Žinoma, tai – labai sudėtingas darbas. Bent iš dalies jo imasi Saulėlydžio komisija.
Tačiau tam reikia gerokai didesnio politinio dėmesio. Biurokratija turėtų būti daug efektyvesnė.
Atsakymas į antrąją klausimo dalį – liūdnesnis. Vienas būdų padidinti ilgalaikį šalies konkurencingumą, išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus Lietuvoje bei užtikrinti geresnės kokybės paslaugas gyventojams – leisti teikti vis daugiau paslaugų privačiam verslui.
Tai – aukštasis mokslas ir sveikatos apsauga.
- Bet dėl aukštojo mokslo Vyriausybė sustojo, taip ir nepriėmusi jokių svarbių sprendimų. Dėl sveikatos apsaugos nesiryžtama net pradėti rimtesnės politinės diskusijos. Subalansuoti biudžetą žadama tik 2009 metais. Tik tuomet Seime ir Vyriausybėje dirbs jau kiti žmonės.
Ar realu laukti pokyčių, kuriuos žada vieni, o įgyvendinti turės jau kiti politikai?
- Tai yra labai bloga praktika. Jau nekart planuota, kad artimiausioje ateityje biudžeto išlaidos nebeviršys pajamų, bet tie planai reguliariai nukeliami į ateitį.
Jau dabar yra labai blogai, kad po tokio ilgo nuolatinio ekonomikos augimo – septynerių metų – mes vis dar turime biudžeto deficitą.
Tiesa, reikia pripažinti Gedimino Kirkilo Vyriausybės pastangas bent nedidinti biudžeto deficito, apribojant jį 0,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Būtų gerai, jei šis rodiklis pagerėtų po svarstymų Seime.
- G.Kirkilas net prabilo apie tai, kad vienintelis realus būdas pristabdyti infliaciją – sustabdyti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą. Prezidentas V.Adamkus visai neseniai ragino dar sparčiau mažinti mokesčių naštą gyventojams. Kuris teisus?
- Dabar metas galvoti ne apie rekordiškai augantį biudžetą, o apie pasirengimą ekonomikos augimo sulėtėjimui.
Mažinant mokesčius ne tik didėja realiosios žmonių pajamos, bet ir mažėja įmonių išlaidos darbo jėgai. O lėtesnis mokesčių mažinimas neprisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo didinimo.
Dar blogiau yra tai, kad tokie neapgalvoti Vyriausybės vadovo pasiūlymai daro Lietuvos mokesčių politiką neprognozuojamą. Antra, nesumažinti mokesčiai leistų valdžiai dar labiau išlaidauti.
Dar vienas ydingas mokesčių politikos pavyzdys – raginimai įvesti naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas.
Šie siūlymai nekorektiškai siejami su kainų augimo ribojimu.
Europos Komisijos ir Valstybės kontrolės išvados sako, kad PVM lengvatos nereiškia mažesnių kainų. Poveikis vartotojams ir kainoms abejotinas, o lengvatos veikia kaip subsidijos įmonėms, kurios ir taip uždirba didindamos kainas.
Taigi būtų dar labiau iškraipoma konkurencinė aplinka ir pinklinama mokesčių sistema.
- Ar prezidentas vis dar laikosi pozicijos, kad gyventojų pajamų mokestį reikia mažinti iki 20 procentų?
- Kol kas galiu tvirtai pasakyti, kad prezidentas remia planus mažinti mokestį iki 24 proc. – taip, kaip numatyta įstatyme.
Principui toliau mažinti darbo jėgos apmokestinimą taip pat yra pritariama. Bet noriu pabrėžti, kad mokesčių mažinimas turi būti planuojamas iš anksto, o ne likus porai mėnesių iki jų įsigaliojimo.
Beje, Vyriausybė žadėjo iki šio rudens įvertinti galimus mokesčių keitimo scenarijus, tarp jų – ir kai kurių PVM lengvatų panaikinimą.
Bet, regis, kad mokesčių srityje rimtų diskusijų iki rinkimų nebus.
- Ar gali atsitikti taip, kad prezidentas vetuos Seimo priimtą populistinį kitų metų biudžetą?
- Daug kas priklausys nuo Seimo, bet tokio scenarijaus neatmesčiau. Jeigu biudžeto deficitas dar labiau išaugtų, prezidentas rimtai svarstytų, ar pasirašyti biudžeto įstatymą, kuris siųstų neigiamus signalus investuotojams ir keltų rimtą riziką šalies ekonomikai.
Manau, 0,5 proc. biudžeto deficitas yra didžiausias toleruotinas deficitas. Tačiau apie konkrečius skaičius dar anksti kalbėti. Seime dar daug kas gali pasikeisti.