Po pateikimo šiam įstatymo projektui pritarė 53 parlamentarai, 24
susilaikė ir 5 Seimo nariai balsavo prieš.
Projekte rašoma, kad Sovietų Sąjungos valstybės saugumo žinybose - NKVD, NKGB,
MGB, KGB - dirbusių kadrinių darbuotojų arba rezervo karininkų, kurie buvo
įtraukti į komiteto mobilizacinę dalį, darbinė veikla yra ribojama, tačiau
kadrinių darbuotojų „draudžiamų veiklų sąrašą“ sudaro 9 punktai, tuo metu
rezervininkų - tik 2.
Projektas nustato, kad rezervo karininkai iki 2012 metų negali eiti
pareigų, į kurias skiria Seimas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė
arba premjeras, jie taip pat negali būti viceministrais, ministerijų
valstybės sekretoriais, ministerijų sekretoriais, vadovauti valstybės
institucijoms ar įstaigoms, eiti tų įstaigų pavaduotojų pareigų.
Vadinamieji rezervininkai, anot įstatymo projekto, taip pat negali eiti
pareigų, susijusių su Lietuvos ir užsienio valstybių ar tarptautinių
organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu bei tokios informacijos
apsauga, tačiau jiems neužkertamas kelias dirbti diplomatinėje tarnyboje.
Antradienį po pateikimo priimtame, bet dar negalutiniame, įstatymo
projekte nustatomi ir tikslesni draudimai sovietų specialiųjų tarnybų
kadriniams darbuotojams.
Jiems, šalia rezervininkams nurodytų draudimą, taip pat neleidžiama
dirbti valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovais ir mokytojais, eiti
prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų
pareigų, spectarnybų „kadrams“ draudžiama eiti valstybės tarnautojų ar
civilių statutinių valstybės tarnautojų pareigų krašto apsaugos sistemoje,
jie negali atlikti tikrosios karo tarnybos, dirbti valstybės tarnautojais
Valstybės saugumo departamente (VSD), eiti pareigų diplomatinėje tarnyboje.
Kadriniai darbuotojai, anot projekto, negalėtų eiti registro tvarkymo
įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų arba pareigų, tiesiogiai susijusių
su registrų duomenų valdymu bei tvarkymu. Jiems užkertamas kelias dirbti
darbą, tiesiogiai susijusį su valstybės informacinių sistemų valdymu ar
tvarkymu.
Įstatymo projekte dar numatoma, kad kadriniai darbuotojai negali būti
strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių bei saugos
tarnybų, saugančių strateginės reikšmės įmones, vadovais.
Naujojoje įstatymo redakcijoje neliko ribojimų kadriniams darbuotojams
dirbti privačioje srityje, išskyrus, kaip minėta, būti starteginę reikšmę
Lietuvai turinčių įmonių ar jas saugančių tarnybų vadovais.
Ankstesniame įstatyme kadriniams darbuotojams buvo numatyti itin griežti
apribojimai dirbti privačioje sferoje, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas
dviejose bylose prieš Lietuvą nusprendė, jog toks teisinis reguliavimas yra
neproporcingos ir pažeidžia kadrinių darbuotojų teises.
Kadriniams darbuotojams nurodyti apribojimai, kaip ir rezervistams,
turėtų galioti iki 2012-ųjų pabaigos. Tuo tarpu anksčiau įstatyme buvo
numatytas 10-ties metų ribojimas, nuo įstatymo priėmimo datos - terminas
būtų baigęsis 2009 metų sausį.
Balandį Seimo nariai buvo pritarę griežtesniam įstatymo variantui, kuriuo
buvo siekiama nustatyti tokius pat darbo apribojimus tiek vadinamiesiems
„rezervininkams“, tiek ir buvusiems kadriniams darbuotojams.
Prezidentas Valdas Adamkus vetavo įstatymo pataisą, nes, jo manymu,
papildžius įstatymą asmenų, kuriems taikomi apribojimai, sąrašą sovietų
specialiųjų tarnybų rezervo karininkais, jiems būtų nustatyti žmogaus teisių
ir laisvių apribojimai, kurie nėra adekvatūs siekiamam tikslui.
Seimui nesugebėjus įveikti prezidento veto, įstatymas buvo tobulinamas.
„Mūsų manymu, šitas įstatymas pakankamai tiksliai atsižvelgia į
prezidento išsakytus reikalavimus“, - posėdyje sakė vienas projekto
iniciatorių konservatorių lyderis Andrius Kubilius.
A.Kubiliaus duomenimis, Lietuvoje gali būti apie 1 tūkst. rezervo
karininkų ir apie kelsi tūkstančius kadrinių darbuotojų.