„Tėvynės sąjungos narių, susijusių su sprogdintojais pavardės įvardijamos
tik riboto naudojimo prieduose, tačiau Andriaus Kubiliaus
reakcija rodo, kad ši partija ir iki šiol gina savo partiečius, turėjusius
ryšių su teroristais“, - teigiama antradienį išplatintame laikinosios
komisijos vicepirmininko pranešime.
Jo teigimu, pats A.Kubilius nėra kaltinamas asmeniškai turėjęs ryšių su
J.Abromavičiaus sprogdintojais, o Tėvynės sąjunga komisijos išvadose nėra
vadinama teroristine organizacija, tačiau esą duomenys, kad konservatoriai
turėjo ryšių su sprogdinimą įvykdžiusiais asmenimis, buvo nustatyti
teisėsaugos institucijų.
Konservatorių lyderis A.Kubilius, pirmadienį apgailestaudamas dėl Tėvynės
sąjungai nepalankių J.Abromavičiaus žūtį tyrusios komisijos išvadų,
ironizuodamas sakė, jog sulaukęs žilos senatvės pasakos vaikaičiams, „kaip
tapo teroristu“.
„Darbietės“ Loretos Graužiniernės vadovaujama komisija, sudaryta siekiant
ištirti prieš dešimtmetį įvykdyto savanorio J.Abromavičiaus nužudymo
aplinkybes, pirmadienį vakare patvirtino 9 išvadas, kuriose konservatoriai
siejami su nužudymą organizavusia ir įvykdžiusia grupuote, turinčia
teroristinės organizacijos bruožų.
Be to, buvęs konservatorių lyderis bei Seimo pirmininkas, dabartinis
europarlamentaras Vytautas Landsbergis kaltinamas neteisėtai daręs spaudimą
prokurorams nurodydamas ištirti J.Abromavičiaus žūtį ir tilto per Bražuolės
upelį sprogimą tiriančių pareigūnų veiklą.
Komisija taip pat nutarė, jog yra pakankamai duomenų, kad konservatorius,
eksparlamentaras Algirdas Petrusevičius gali būti susijęs su J.Abromavičiaus
nužudymu. Nustatyta, jog A.Petrusevičius, tapęs parlamentaru bei dirbdamas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, turėjo galimybę disponuoti
visa informacija apie J.Abromavičiaus žūties tyrimą ir galėjo jam daryti
įtaką.
Konservatoriai Jurgis Razma ir Audronius Ažubalis komisijos veikloje
teigė įžvelgiantys politinio susidorojimo apraiškų ir nebedalyvavo
paskutiniuose posėdžiuose. Jie nutarė formuluoti atskirąją nuomonę - tai
padaryti turėtų antradienį popiet.
Tuo metu komisija savo išvadas dar teiks Seimui, parlamentarai balsuodami
išreikš nuomonę, ar pritaria komisijos darbo vaisiams.
Per savo ilgiau nei metus trunkančią veiklą komisija išklausė maždaug
trijų dešimčių liudytojų prieštaringus parodymus. Kai kurie liudytojai
teigė, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino, kas 1994
metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti teigė, kad
žūtis galėjo būti susijusi su J.Abromavičiaus darbo Valstybės saugumo
departamente (VSD) metu vykdytais kontrabandos tyrimais.
Komisijoje be, 2 konservatorių, dirba 3 socialdemokratai, 2
liberaldemokratai, tiek pat valstiečių liaudininkų bei po vieną
socialliberalą, liberalcentristą ir „darbietį“.
J.Abromavičiaus nužudymas Seime buvo tiriamas ir 1997 metais
konservatoriaus Sigito Kakčio vadovaujamoje komisijoje, tačiau tuomet
apčiuopiamų rezultatų pasiekta nebuvo.
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo
automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu buvo pritvirtinę maždaug 500
gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį
įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris
vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.