Tokie duomenys pateikiami Susisiekimo ministerijos parengtoje Greitojo
poveikio eismo saugumo gerinimo keliuose programoje. Šį dokumentą
ministerija trečiadienį planavo pateikti svarstyti Vyriausybei, tačiau
vėliau nuspręsta to nedaryti ir paprašyta daugiau laiko programai
papildyti.
Daugelis Europos Sąjungos šalių įsipareigojo 2001-2010 metais žuvusiųjų
eismo įvykiuose skaičių sumažinti 50 proc., tačiau kai kurioms šalims, tarp
jų ir Lietuvai, šio tikslo pasiekti kol kas nepavyksta. Tarp ES šalių
Lietuvos rodiklis yra blogiausias.
Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 6 tūks. įskaitinių eismo įvykių,
kuriuose nukenčia žmonės. Praėjusiais metais avarijose žuvo 759 žmonės. Apie
90 proc. avarijų keliuose įvyksta dėl vairuotojų kaltės.
Programoje pažymima, jog pagrindinės didelio avaringumo priežastys -
spartus automobilių skaičiaus didėjimas, nuolat augantis eismo intensyvumas,
neatsakingas žmonių elgesys prie vairo, gatvėje ar kelyje, kelių būkle,
nepakanka visuomenės eismo kultūrą. Nemažai eismo įvykių įvyksta dėl to, jog
eismo dalyviai stokoja žinių, praktinių įgūdžių, nesugeba tinkama įvertinti
situacijos.
Žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus nepavyksta sumažinti ir dėl
netinkamos eismo dalyvių elgsenos, nepakankamo švietimo ir eismo dalyvių
kontrolės.
Susisiekimo ministerijos parengtoje programoje keliuose vykstantį karą
siūloma pažaboti įgyvendinant greitojo poveikio priemones, įdiegiant bendrą
automatinių greičio matavimo prietaisų ir tęstinio vairuotojų mokymo
sistemą.
Siūloma valstybinės reikšmės keliuose įrengti apie 150 automatinių
greičio matuoklių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse įsteigti
4 praktinio vairuotojų mokymo centrus.
Tikimasi, jog įgyvendinus programą, per pirmuosius 10 metų eismo
įvykiuose patiriami nuostoliai sumažės iki 750 mln. litų per metus,
biudžetas per metus vidutiniškai gaus 140 mln. litų pajamų iš baudų.
Taip pat viliamasi, jog šiomis priemonėmis per 10 metų žuvusiųjų skaičių
keliuose pavyktų sumažinti 40 proc., per kitą dešimtmetį - dar 30 proc.