Pagal įstatymus, bylose dėl vaiko grąžinimo kasacija negalima.
Apie tai trečiadienį pranešė teismo atstovas spaudai.
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas Aukščiausiojo Teismo buvo
prašęs patikrinti žemesnės instancijos teismo nutartį grąžinti klaipėdietės
Ingos Rinau mažametę dukrą jos tėvui į Vokietiją.
Aukščiausiojo Teismo taip pat buvo prašoma patikrinti žemesnės
instancijos teismų priimtas nutartis, kuriomis buvo atsisakyta priimti
nagrinėti prokurorų prašymą atnaujinti procesą byloje.
„Lietuvoje tai pirma tokio pobūdžio byla, todėl reikšminga teisminės
praktikos formavimuisi,“ - yra sakęs generalinis prokuroras.
Pasak generalinio prokuroro, įvertinant migracijos procesus panašaus
pobūdžio civilinių bylų gali daugėti, todėl itin svarbus teisinis šios bylos
aspektas - nuo to, kokia Lietuvoje susiformuos teismų praktika, gali
priklausyti daugelio mišrių santuokų atžalų teisėtų interesų užtikrinimas.
Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar gali būti taikomas Lietuvos
nacionalinėje teisėje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas bylose,
kuomet užsienyje gyvenantis tėvas prašo grąžinti į kilmės šalį neteisėtai
išvežtą ar negrąžinamą vaiką.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija konstatavo, kad šiuo
klausimu nėra suformuotos teismų praktikos, o, remiantis Teismų įstatymu,
viena Aukščiausiojo Teismo funkcijų yra būtent vienodos teismų praktikos
formavimas.
Vadovaujantis šiais argumentais, generalinio prokuroro, siekiančio
apginti viešąjį interesą, kasacinis skundas priimtinas.
Kovo mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas patenkino Vokietijos piliečio
M.Rinau prašymą ir nusprendė grąžinti į Vokietiją jo ir lietuvės,
klaipėdietės I.Rinau dukrą, kurią motina parsivežė nuolatiniam gyvenimui į
Lietuvą.
Su vyru vokiečiu išsiskyrusi mergaitės motina 36 metų I.Rinau jau metus
kovoja dėl teisės auginti dukrą Lietuvoje. Vokietijos teismas yra
nusprendęs, kad mergaitė turi būti atiduota šioje šalyje gyvenančiam tėvui
38 metų Michaeliui Rinau, nors jis dukters neaugino, o ši kalba tik
lietuviškai.
Kilus skandalui, politikai, teisininkai ėmė aiškintis, ar vaiko
interesams valdininkai atstovavo deramai. Seimo Žmogaus teisių komitetas
(ŽTK) nusprendė, jog Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
išvada, kad Luisa gali būti grąžinta į savo kilmės šalį Vokietiją, pas jos
tėvą, buvo netinkamai suformuluota ir padarė žalą vaiko interesams.
Mažosios Luisos Rinau gynėjai Vokietijos ambasados atstovams antradienį
įteikė peticijos „Už Luisą“ parašų paketą, skirtą Vokietijos nepaprastajam
ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje Volkeriui Heinsbergui.
Daugiau nei 35 tūkst. parašų remiama peticija ragina nelikti abejingiems
vaiko likimui.
Laukdama palankesnių žinių, I.Rinau pastaruoju metu slepia savo dukterį,
nes antstolių kontora įpareigota ją surasti ir perduoti tėvui.
2006 metų liepą mergaitės motina, gavusi mergaitės tėvo leidimą, su dukra
išvažiavo į Lietuvą. Būdama Lietuvoje ji pranešė, kad į Vokietiją sugrįžti
nežada.
Iki šiol Luisos tėvas beveik nesirūpino dukterimi. Kai jai sukako du
mėnesiai, vyras išėjo iš namų ir mažylę pasiimdavo tik kas antrą trečią
savaitgalį. Pernai liepą I.Rinau iš Vokietijos išvyko su vaikais atostogauti
į Lietuvą ir dėl komplikuotos sūnaus ligos nusprendė atgal nebegrįžti. Po to
jokios finansinės paramos iš tėvo mergaitė nesulaukdavo.
Per metus M.Rinau su dukrele praleido tik keturis vakarus, kai pernai
gruodį buvo atvažiavęs į teismo posėdį Klaipėdoje.