Lietuvos ambasadorius Alfonsas Eidintas su I.Killengreen trečiadienį Osle
aptarė dėl Lietuvos piliečių nusikalstamos veiklos Norvegijoje
susiklosčiusią padėtį ir numatė priemones šiai padėčiai gerinti.
I.Killnengreen pabrėžė, kad kriminalinės Lietuvos piliečių veiklos
pristatymas Norvegijos žiniasklaidoje yra nepagrįstai dramatizuojamas, nes
padėtis iš tiesų nėra tokia bloga, kokia vaizduojama.
Komentuodama Lietuvoje viešėjusių Norvegijos žurnalistų ir regioninės
policijos atstovų parengtus televizijos reportažus ir straipsnius
pagrindiniuose dienraščiuose, I.Killengreen apgailestavo, kad tendencinga
žiniasklaidos veikla neigiamai veikia norvegų požiūrį į šalyje gyvenančius
lietuvius ir į visą Lietuvą.
Tačiau, pasak I.Killengreen, kriminalinių nusikaltimų, kuriuos vykdo
Lietuvos piliečiai, kreivės auga.
Šiuo metu Norvegijos kriminalinė policija kartu su regioninės policijos
atstovais rengia prevencinių priemonių planą nusikalstamos veiklos iš Rytų
Europos šalių srautui pažaboti.
I.Killengreen pabrėžė, kad Lietuvos ir Norvegijos policijos
bendradarbiavimas yra ypač profesionalus ir kur kas geresnis, lyginant
Norvegijos bendradarbiavimo su kitomis šalimis patirtimi.
Pasikeitimas kriminalinės policijos atstovais, jų ilgalaikės
komandiruotės ir nuolatinis bendradarbiavimas teikiant informaciją kolegoms
užsienyje, I.Killengreen nuomone, yra ypač efektyvus.
Kaip spalio pradžioje pranešė dienraštis „Kauno diena“, kelių Norvegijos
dienraščių ir televizijų žurnalistai prieš mėnesį lankėsi Lietuvoje, o prieš
tris savaites skaitytojams ir žiūrovams pateikė savo reportažus, kuriuose
juodinama Lietuva, tačiau bene labiausiai kliuvo Kaunui, pavadintam
„klasikiniu gangsterių miestu“, kuriame klesti prekyba vogtais daiktais ir
prasideda narkotikų kelias į Europos šalis.
Lietuvoje lankęsi Norvegijos žurnalistai kalbino ir šios šalies garbės
konsulą Kaune Vytautą Valaitį, kuris sakė bandęs Norvegijos žurnalistams
paaiškinti, kad bendrame nusikaltimų kontekste Kaunas iš kitų didžiųjų
Lietuvos miestų niekuo neišsiskiria.
V.Valaitis pripažino, kad dėl bendro Lietuvos įvaizdžio Norvegijoje
labiausiai kalti patys lietuviai.
Pasak spaudos, Norvegijos ambasados Vilniuje duomenimis, 2005 metais
nusikaltimais buvo apkaltinti 179 lietuviai. Tačiau Norvegijos kriminalinių
nusikaltimų tyrimų biuro pateikta statistika rodo gerokai didesnius
skaičius: 2005 metais kaltinimai pateikti 549 Lietuvos piliečiams, 615-oje
bylų jie pripažinti kaltais. Biuro atstovai tikino, kad neužregistruotų
nusikaltimų skaičius esąs gerokai didesnis.