Bus ar nebus Čelkių kaime danų kiaulių kompleksas?

Į kovą prieš tokias danų užmačias vieningai stojo Rozalimo sen. Žvirblonių ir Plaučiškių gyvenviečių, aplinkinių kaimų žmonės. Jie parengė kreipimąsi Pakruojo r. savivaldybės administracijai, rajono bendrojo plano rengėjams – IĮ „Atkulos projektai“, VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriui, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms.

Žvirbloniuose šį kreipimąsi jau pasirašė 200 gyventojų, o Plaučiškiuose per vieną dieną surinkta net 60 parašų. Žmonės ketina rengti protesto akcijas, piketus. Jie kviečia visus rajono gyventojus aktyviai dalyvauti spalio 29 d. 11 val. Pakruojo r. savivaldybės posėdžių salėje įvyksiančiame viešame susirinkime, kuriame bus svarstomi Pakruojo r. savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai.

Žvirblonių ir Plaučiškių gyventojai nutarė vieningai ginti savo prigimtinę teisę gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje. Kreipimesi jie atvirai ir aiškiai išdėstė savo nuomonę: „Mes nesutinkame su Pakruojo r. savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatoma galima UAB „Saerimner“ kiaulių komplekso statybos vieta Čelkių k. Ši vieta - už pusantro km nuo Žvirblonių, Čelkių k. bei Daugyvenės hidrografinio draustinio, tik už kilometro – Gikonių kaimas (žymaus lietuvių poeto Henriko Radausko tėviškė), už dviejų km – Plaučiškių kaimas, už 5 km - istorinis Rozalimo miestelis. Kyla reali grėsmė, kad gruntinis vanduo gali būti užterštas kiaulių komplekso nuotekomis.

Dar viena nepalanki sąlyga – vyraujantys pietryčių ir rytų vėjai. Jie dvoką iš kiaulidės neš į didelę Žvirblonių gyvenvietę, kurioje yra pradinė mokykla, vaikų darželis. Priminsime, kad Žvirbloniai 1997 m. buvo pripažinti gražiausiai tvarkoma gyvenviete Lietuvoje. Svarbus ir kitas faktas – Žvirblonių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) laiko daug galvijų, yra net keturios fermos.

Jeigu Čelkių k. bus pastatytas kiaulių kompleksas, žmonės nenorės gyventi sveikatai pavojingoje aplinkoje, nenorės uostyti baisaus dvoko, todėl išvažiuos gyventi kitur. Jau ir taip retėja Lietuvos kaimai, ypač mažai jaunimo. Kiaulidžių smarvė pakenktų žmonių sveikatai. Žvirbloniuose yra sergančiųjų bronchine astma. Pastačius Čelkių k. kiaulides, sumažėtų nekilnojamojo turto kaina, žmonės patirtų daug finansinių nuostolių. Plėtojant bet kokį verslą būtina nepamiršti, jog negalima pažeisti toje teritorijoje gyvenančių žmonių interesų.

Siūlome savivaldybės administracijai atsisakyti bendrojo plano sprendiniuose numatytos galimos kiaulių komplekso statybų vietos Čelkių kaime.“

„ŪP“ redakcijai Čelkių ir aplinkinių kaimų žemių savininkai skundėsi, kad jiems neramu dėl būsimų danų kiaulių kompleksų, statybų. Mat tada jie patirtų didelių nuostolių – sumažėtų žemės nuomos mokestis, be abejo, ir žemės kaina būtų dvigubai mažesnė. Kas norės dirbti žemę, jei šalia bus smirdinčios kiaulidės?

Vienas ūkininkas aiškino, kad Žvirblonių ŽŪB, ko gero, jau yra „danų kišenėje“: iš žmonių pirmiausia pajus supirkinėjo pats bendrovės pirmininkas Algirdas Ražauskas, o paskui tuos pajus iš jo perpirko Pakruojo krašte žinomas stambus ūkininkas Rimantas Pašakinskas, kuris neva ir esąs UAB „Saerimner“ statytinis, atstovaujantis danų interesams ir jų planams derlingų žemių krašte statyti kiaulių kompleksus. Pakruojo r. dirvožemiai yra vieni derlingiausių Lietuvoje (bendras žemės ūkio naudmenų našumo balas rajone – 44,6, o Lietuvos vidurkis – 39,1 balo).

Kalbėjomės su Žvirblonių bendrovės specialistais, pedagogais, kitais čia gyvenančiais žmonėmis. Žemės ūkio specialistai teigė, kad bendrovė ir taip užsiima intensyvia gyvulininkyste, todėl papildomas gyvulių skaičius padidintų neigiamą poveikį aplinkai, kenksmingomis medžiagomis būtų užterštas ne tik gruntinis vanduo, bet ir Daugyvenės upės, esančios draustinio zonoje, baseinas.

Jie sunerimę rajono valdininkams pateikė keletą klausimų: kodėl į savo rajonus danų kiaulių augintojų neįsileido Šiaulių, Radviliškio ir kitų rajonų savivaldybės, kodėl danų planams nepritarė ir Pasvalio savivaldybė. Smalsu sužinoti, kodėl Danijoje atsisakantiems „kvepiančio“ kiaulių verslo mokamos nemažos išmokos?

Žvirbloniuose veikia pradinė mokykla, yra vaikų darželis, 6 žmonės serga bronchine astma, gyvena 50 neįgaliųjų. Amoniako ir kitų sintetinių medžiagų smarvė pakenktų gyventojų sveikatai – guodėsi pakalbinti žmonės. Jie nori tikėti, kad į Pakruojo rajono tarybą visų žvirbloniškių vienbalsiai rinktas bendrovės pirmininkas A.Ražauskas gins savo krašto žmonių, o ne danų kiaulių augintojų interesus, pritars protestui, kad Čelkių kaime UAB „Saerimner“ nestatytų kiaulių komplekso.

Gikonių kaime gyvenanti Dalia Radauskaitė “ŪP” sakė, kad būsimasis kiaulių kompleksas sujaukė vietinių žmonių vidinę ramybę, daug kam paūmėjo ligos. Ne taip seniai amžinybėn išėjusių tėvų gražiai sutvarkytoje sodyboje dabar šeimininkauja vaikai – Dalia ir jos brolis Rimgaudas, vasaroti į tėviškę atvažiuoja jų sesuo iš Jonavos. Palyginti ramus ir gražus kampelis, netoli teka Daugyvenės upė. Nuo planuojamo statyti kiaulių komplekso iki Radauskų sodybos nėra ir kilometro.

„Prapultis, jei danai netoli pastatytų kiaulidę. Neiškentę smarvės būtume priversti parduoti tėvų namelius, nebegalėtume džiaugtis gražiais sodybos beržais, kuriuos sodino dar mūsų seneliai. Žvirblonių ŽŪB esme išnuomoję 7,8 ha žemės, dalį patys dirbame, mūsų ūkis natūrinis, savo reikmėms laikome karvę, kelias kiaules, vištų. Gaila, kad dėl smarvės ir užteršto vandens Daugyvenėje nebegalėtų maudytis aplinkinių kaimų žmonės“, – susirūpinusi kalbėjo D.Radauskaitė.

Dukart buvęs politinis kalinys iš Plaučiškių gyvenvietės Zigmas Kirdeikis stebėjosi: „Kodėl Pakruojo r. valdžia išskėstomis rankomis sutinka svetimtaučius verslininkus? Tegul skatina vietinius ūkininkus daugiau kiaulių auginti, žmonės daugiau darbo turėtų. Kur esi matęs, kad mūsų orą, vandenis, žemę terštų atvykėliai, juk jiems atiteks didelis pelnas, o mums liks visa smarvė. Negeri, tikrai negeri dalykai dedasi. Kiaulių srutos Daugyvenę „užtručys“, nebeliks žuvų, nepamiškime, kad čia yra Daugyvenės hidrografinis draustinis. Neįsileiskime jokių danų kiaulių“.

Plaučiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Roma Zakšauskienė, dirbanti parduotuvėje, „ŪP“ kalbėjo, kad vietiniai žmonės sužinoję, jog gretimame Čelkių kaime danų firma ketina statyti dideles kiaulides, nutarė priešintis ir ginti savo teisėtus interesus. Per vieną dieną net 60 žmonių pasirašė kreipimąsi, jog nepritaria tokiems danų užmojams. Bendruomenės pirmininkė džiaugėsi vieningais Plaučiškių žmonėmis, sakė, kad tą raštą per kelias dienas pasirašys visi gyventojai, jeigu reikės, važiuos piketuoti ir į Vilnių.

Ilgametis Žvirblonių ŽŪB pirmininkas, rajono tarybos narys A. Ražauskas „ŪP“ pasakojo, kad bendrovė laiko 1300 galvijų, iš jų – 600 melžiamų karvių. Verslo vizija tokia: plėsti pieno ūkį, laikyti 2 tūkst. galvijų, pusė jų bus melžiamos karvės, ketina statyti modernų karvių kompleksą. „Į pieno ūkį dar investuosime ne vieną milijoną litų, didinsime bandą, todėl mums patiems reikalingi dideli žemės plotai. Juk privalu laikytis visų gamtos apsaugos reikalavimų, visi ūkininkai žino, kokie yra Nitratų direktyvos reikalavimai. Nė su vienu žemės savininku nesame nutraukę žemės nuomos sutarčių.

Tos sutartys sudarytos penkeriems metams. Negirdėjau, kad Čelkių kaime danų firmai kas nors būtų pardavęs žemės. Apie tai pirmiausia sužinotų mūsų bendrovė, nes mes, nuomininkai, turime pirmumo teisę pirkti žemę. Čia kažkas gandus skleidžia. Žvirblonių bendrovė dirba 2800 ha, didžiąją dalį žemės nuomoja iš privačių asmenų“.

A.Ražauskas, paklaustas, ar bendrovės pajus tikrai yra supirkęs ūkininkas R.Pašakinskas, sakė, jog tai jokia paslaptis. Jis turi įsigijęs dalį bendrovės pajų. Pirmininko teigimu, žmonės be reikalo baiminasi dėl galimos kiaulių komplekso statybos vietos Čelkių k., nes bendrojo plano sprendiniai – tai ne detalieji planai, kol kas nuogąstauti nėra realaus pagrindo... Tačiau kalbinti žmonės įsitikinę, kai viešame susirinkime gali būti pritarta rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniams, o jau tada verslininkai gana nesunkiai pasitvirtins ir detaliuosius planus. Juolab jog minėtas turtingas ūkininkas atstovauja būtent danų interesams.

Būtent, nes esant situacijai, kai toje pačioje teritorijoje susikerta gamtosaugos interesai ir galimybė plėsti kitas sritis, prioritetas teikiamas gamtos apsaugai ir tausojimui. Tokiu būdu tokiose teritorijose visos veiklos iš dalies apribojamos nustatant tam tikrus reikalavimus (tausojantis žemės ir miškų ūkis, konservacija). Be to, nacionalinio reprezentacinio kultūrinio turizmo maršruto „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ atkarpa eis per Plaučiškius, Rozalimą, Pakruojį. Šiame krašte dar yra išlikę nemažai vėjo malūnų.

Todėl bendrojo plano rengėjai siūlo plėtoti planuojamos teritorijos kraštovaizdžio savitumą ir išskirtinį kultūros paveldą, taip pat siūlo įrengti pažintinius takus Daugyvenės hidrografiniame draustinyje. Suprantama, tie takai neturi vingiuoti šalia kiaulidžių...