Atsiliepdamas į prašymą, Seimo pirmininkas, užuot perdavęs naująjį
įstatymą pasirašyti prezidentui, nurodė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai
ištirti parlamentarų pastabas dėl galimų procedūrinių pažeidimų jį priimant.
Ketvirtadienį 30 Seimo narių pareiškė, kad priimant įstatymą buvo
padaryta daugybė procedūrinių pažeidimų.
Kreipimesi į Seimo pirmininką pažymima, kad Nacionalinio saugumo ir
gynybos komitetas iki pat balsavimo nepateikė iki galo suredaguotos įstatymo
projekto versijos. Taip pat pastebima, kad Seimo teisės departamento išvada
buvo pateikta jau prasidėjus Seimo plenariniam posėdžiui, kai tuo tarpu
Seimo statutas reikalauja, kad tai būtų padaryta ne vėliau kaip likus trims
darbo dienoms iki posėdžio.
Be to, teigiama, kad Teisės departamento išvadose pateiktos rimtos
pastabos, leidžiančios abejoti, ar projektas neprieštarauja Konstitucijai ir
Europos žmogaus teisių konvencijai.
Galiausiai Seimo pirmininui adresuotą raštą pasirašę 30 Seimo narių
atkreipia dėmesį į tai, kad balsavime dalyvavo tik 65 parlamentarai.
„Kyla abejonių, ar įstatymas buvo iš viso priimtas, nes nebuvo reikalingo
71 Seimo nario kvorumo“, - teigia jie.
Naujasis liustracijos procedūras nustatantis įstatymas, kuris apibrėžia
ir KGB rezervo karininko sąvoką, priimtas spalio 11-ąją. Įstatymas nurodo,
jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų
darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią
įskaitą.
Jame nustatoma, kad rezervo karininkas yra asmuo, įtrauktas į buvusios
Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė
dalis, skirta karo grėsmės, jo pradžios, stichinių nelaimių ar masinių
riaušių metu, taip pat karo atvejais.
Įsigaliojus įstatymui, šį apibrėžimą atitinkantys asmenys turėtų būti
įrašyti į buvusių sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojų, slaptųjų
bendradarbių bei rezervo karininkų įskaitą. Įskaitos sąraše atsidūręs asmuo
būtų paviešintas, jei norėtų tapti Seimo nariu, prezidentu,
europarlamentaru, teisėju, prokuroru ar eiti kitas nacionaliniam valstybės
saugumui „jautrias“ pareigas.
Įstatymas, dėl kurio į V.Muntianą kreipėsi parlamentarai, skirtas
nustatyti apribojimus neprisipažinusiems buvusios sovietinio saugumo
pareigūnams bei bendradarbiams.
Jie negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria parlamentas, prezidentas,
Seimo pirmininkas, Vyriausybė ar premjeras, jiems užkirstas kelias užimti
aukštas pareigas ministerijose, dirbti valstybės ir savivaldybių
institucijų, taip pat nebūtų leidžiama būti prokurorais, dirbti Valstybės
saugumo departamente (VSD pareigūnais), diplomatinėje tarnyboje ir
panašiai.
Tuo tarpu prisipažinę sovietų saugumiečiai bei bendradarbiai šių sankcijų
išvengtų.
Įstatyme taip pat užtrenkiamos durys prisipažinti pavėlavusiems.
Buvusiame įstatyme numatytas terminas jau yra pasibaigęs, todėl nespėjusiems
kitos galimybės naujasis įstatymas nesuteikia.
Pakeistasis įstatymas numato ir visiškai kitus Liustracijos komisijos
veiklos pagrindus. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais. Pastaruoju
metu komisija byrėjo - iš 5 buvusių narių tebedirbo tik 3.
Naujajame įstatyme numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš
valstybės biudžeto lėšų, ją sudarys 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas,
generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro
generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas.
Bendrą komisijos sudėtį tvirtinti pavesta Seimui.