Kaip žurnalistams penktadienį sakė šios darbo grupės narys Seimo žmogaus
teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, jis mato kelią, kaip išvengiant
referendumo Konstitucijai keisti galima ištaisyti pernai lankritį
Konstitucinio teismo įvardytus prieštaravimus, esą dvigubą pilietybę
įteisinantys įstatymai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
„Pirmiausia reikia bandyt taisyti pilietybės įstatymą, ir taisyti tokiu
būdu, kad jis atitiktų Konstitucinio Teismo nurodymus - ištaisytų
prieštaravimus, kad būtų išsaugotas pagrindinis principas ir numatyti tie
reti atskiri atvejai, kada vienas ar kitas asmuo turi teisę turėt ne tik
Lietuvos, bet dvigubą pilietybę. Jeigu darbo grupė tokį sprendimą suras,
tokiu atveju mes visiškai neturėtume rengti referendumo, o Seimui pateiksime
pataisytą pilietybės įstatymą“, - sakė A.Lydeka.
Darbo grupė, kurioje be išeivių ir Seimo narių taip pat dirba teisinių
institucijų atstovai, ketina nagrinėti ir anksčiau skelbtus siūlymus.
„Mes turėjome daug diskusijų dėl visų siūlomų iniciatyvų - tai ir
referendumo organizavimo, ir Vidaus reikalų ministerijos teikiamo projekto,
ir Seimo nario Andriaus Kubiliaus įregistruoto projekto. Darbo grupė būtent
turės išnagrinėti visus tuos pasiūlymus bandydama išspręsti šitą klausimą“,
- sakė šiai grupei taip pat priklausanti valstiečių liaudininkų frakcijos
narė Laima Mogenienė.
Šią savaitę Seime posėdžiaujanti Pasaulio lietuvių ir Seimo komisija
ragina Seimą dvigubos pilietybės klausimą spręsti kuo skubiau. Tai
atsispindės planuojamoje patvirtinti komisijos rezoliucijoje.
„Mes turime daugybę atvejų, kai matome Konstitucinio Teismo išaiškinimo
pasekmes tremtinių vaikams, lietuvių šeimų užsienyje gimusiems vaikams,
tikrai labai labai daug skaudžią atvejų, kuriuos pluoštais gauname iš
įvairių pasaulio šalių, kaip liudijimą, kad mes privalome šį klausimą
spręsti kuo skubiausiai“ - sakė L.Mogenienė.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą
pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais.
Dvigubos pilietybės klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams -
tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos
pilietybę.
Pernai rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę
įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies
įstatymui.
Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės
išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.