Konstitucijos dienos išvakarėse „Lietuvos rytas“ apie tai kalbėjosi su vienu pagrindinio šalies įstatymo rengėjų europarlamentaru Aloyzu Sakalu.
* * *
- Ką jums asmeniškai reiškia ši diena? Ar ji svarbi?
- Tai diena, kuri pakeitė Lietuvos gyvenimą. Todėl ji negali būti nesvarbi. Ji – esminė.
Be jos nebūtų tokios Lietuvos, kokia ji yra dabar. Su gerais dalykais ir trūkumais.
Jų yra, bet juos nulėmė tikrai ne Konstitucija, o, priešingai, Konstitucijos nepaisymas.
Viršenybės teisę prieš visus kitus įstatymus turinti Konstitucija yra demokratinės santvarkos ir politinio stabilumo pagrindas. Be jos būtų pridaryta daugybė bėdų. Konstitucija sudaro sąlygas tų klaidų išvengti arba jas ištaisyti.
Tai – valstybės pamatas, visų Lietuvos žmonių pastangomis ir bendra valia sukurtas prieš 15 metų.
- Tačiau referendume šią Konstituciją palaiminusiai tautai spalio 25-oji per šiuos metus taip ir netapo išskirtine diena ar juolab nacionaline švente?
- Taip yra dėl bendro požiūrio. Žmonės dar neišmoko gerbti savo valstybės. Tapo įprasta nepastebėti gerų dalykų ir ieškoti tik blogų. Kai stinga pagarbos valstybei, kaip gali gerbti Konstituciją, kuri yra ir valstybės simbolis, ir pamatas?
- Konstitucija sako: valstybę kuria tauta. Tačiau didelei daliai šalies žmonių vis dar atrodo, kad jie yra tik bejėgiai valdžios sprendimų įkaitai.
- Konstitucija ne tiktai įvardija teises ir pareigas, bet ir suteikia svertus.
Tačiau jais reikia naudotis. Vienas svarbiausių svertų daryti įtaką – rinkimai. Bet nusivylę žmonės nebenori juose dalyvauti.
Jeigu žmonės nedalyvaus rinkimuose, šiuo svertu pasinaudos kiti ir išsirinks ne tokią valdžią, kokios norėtųsi.
Protesto akcijos neiti į rinkimus – tai tiesiog atsisakymas kurti savo valstybę. Tai – labai bloga protesto forma. Nepaisant nepasitenkinimo ar nusivylimo.
Burnoti ar kelti sparnus svetur yra lengviausia. Bet tuomet reikia žinoti, kad valstybę kurs kiti ir ji gali būti ne tokia, kokios tau norėjosi.
Žmonės taip elgiasi, nes nepajėgia naudotis savo teisėmis ir kitaip gintis nuo blogų valdžios sprendimų. Vakarų Europos gyventojai nepalyginti aktyviau ir organizuotai gina konstitucines savo teises.
Lietuvoje merdi net universitetai, kurie gali analizuoti, prognozuoti, turėti reikšmingos įtakos. Tačiau to nedaro. Negirdėjau, kad mūsų universitetai, kaip institucija, reaguotų į įvykius ar valdžios sprendimus.
- Konstitucija draudžia žeminti žmogaus orumą. Bet mūsų šalyje į žmones vis dar žvelgiama iš kaltumo prezumpcijos varpinės.
Vienas atsimuša į sieną bandydamas pradėti verslą, kitas tampa atstumtuoju ir bedarbiu, nes siekia gauti ne vokelį, o legalią algą.
Piliečių teisių ginklu laikoma svarbiausia valstybės knyga vis dar neperskaityta ar nesuprasta?
- Pagrindinis mūsų įstatymas įtvirtina daugybę fundamentalių principų. Valdžia turi tarnauti žmonėms, bet labai dažnai ji elgiasi lyg ponas.
Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs, bet vis atsiranda ir lygesnių – įstatymo viršenybės principas labai dažnai yra pažeidžiamas, nors jokių išimčių neturėtų būti.
Kiekvienas žmogus nori jaustis svarbus, jausti valstybės petį, pagalbą, supratimą. Kai vyrauja atsainus, net niekinamas požiūris į pilietį, atsiranda bloga savijauta ir bendro nepatogumo pojūtis.
Tiesiog principai, dėl kurių tauta susitarė Konstitucijoje, nėra tapę kasdienio gyvenimo palydovais. Reikia bendrų visos visuomenės pastangų keičiant požiūrį ir įpročius.
- Konstitucijos sukakties išvakarėse susidūrėme su pavyzdžio neturinčiais rinkimais Alytuje. Finansinėmis aferomis įtariamas, Lietuvos valstybę šmeižęs bėglys lyg niekur nieko varžėsi dėl Seimo nario mandato. Ar tokia realybė atitinka Konstitucijos dvasią?
- Ne. Tokie žmonės neturėtų tapti kandidatais į Seimo narius. Kai taip atsitinka, gauname ženklą, kad į svarbius dalykus žiūrima labai formaliai.
Viktoras Uspaskichas ilgą laiką negyveno Lietuvoje. Vien to turėtų pakakti. Be to, kalbame apie asmenį, kuris prašė politinio prieglobsčio Rusijoje ir koneveikė Lietuvą. Formaliai pažiūrėta. Ir ne pirmą kartą.
- Konstitucija taisyta jau devynis kartus. Galbūt tai reiškia, kad prieš 15 metų sukurtas valstybės teisinis pamatas sensta ir skyla?
- Pamatas sukurtas tvirtas. Pakeitimai nekeitė Konstitucijos esmės, jos visumos. Jie buvo būtini, padiktuoti gyvenimo realijų.
Pavyzdžiui, pakeitimas, įtvirtinantis prokuratūros nepriklausomybę.
Įsigalėjo praktika, kai kiekviena valdžia skirdavo savo generalinį prokurorą, bet nė vienas neišbūdavo visos kadencijos. Atsirado net „kišeninių“ prokurorų terminas.
Dabar tai lemia jau tik pačios prokuratūros nuostatos, ar ji nori būti nepriklausoma.
- Įsiplieskė diskusija dėl Konstitucijoje įtvirtinto dvigubos pilietybės draudimo. Atrodo, kad mūsų Konstitucija, kurta niekam net neįsivaizduojant, kad Lietuva greitai gali tapti ES ir NATO nare, yra per griežta ir nebeatitinka laiko reikalavimų?
- Taip, dvigubos pilietybės apribojimas atsirado stengiantis užkirsti kelią Lietuvos piliečiais tapti ne lietuvių kilmės žmonėms.
Nuogąstauta, kad priešingu atveju nelabai draugiškos valstybės gali pasinaudoti pilietybės institutu savai tvarkai Lietuvoje įvesti.
Dabar atsirado ir kitų problemų. Tačiau jas sprendžiant nereikėtų pamiršti, kad dviguba pilietybė – slidus klausimas.
Jei tokia galimybė būtų suteikta tik vienai kategorijai žmonių, Lietuva galėtų pakliūti į Strasbūro teismą dėl kitų žmonių diskriminacijos.
Kita vertus, reikia gerai pagalvoti, kokia formuluotė turi būti teikiama referendumui, ar ji neatvers kelio bet kam tapti Lietuvos piliečiu? Ar įsivaizduojate, kokių padarinių tai gali turėti?
Aš asmeniškai dar turiu abejonių dėl dvigubos pilietybės.
Ne visai aišku, kam ji reikalinga? Vargu ar jos reikia žmonėms, kurie išvyksta laikinai padirbėti. Kitas dalykas – nuolat užsienyje gyvenantys emigrantai.
Būtina suprasti: pilietybė nėra tik galimybė laisviau keliauti ar patogiau gyventi.
Pilietis įsipareigoja valstybei.
Kaip galima būti įsipareigojus dviem valstybėms? Jeigu esi Lietuvos pilietis, turi dirbti Lietuvai, tavo nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti Lietuvoje. Čia reikia dirbti, o ne kitos šalies gerovei.
Jeigu žmogus nenori gyventi Lietuvoje, ar jam Lietuvos pilietybė reikalinga? Nebent dėl moralinio pasitenkinimo, kad nesijaustų atstumtas.
- Konstitucinę pilietybės doktriną išaiškinęs Konstitucinis teismas (KT) sulaukė atvirų užsipuolimų.
Ypač pyksta JAV lietuviai ir jų organizacijos. Užsipuolimų esmė: „Mums nerūpi ta jūsų Konstitucija, privalote mums leisti turėti dvi pilietybes, ir baigtas kriukis“.
Ką reiškia didėjanti agresija dėl Konstitucijos aiškinimo? Menką Konstitucijos ir KT pareigų supratimą, o gal mūsų visuomenės laisvėjimą?
- Menką supratimą. Konstituciją gali aiškinti tik Konstitucinis teismas. Bet Lietuvoje aiškintojų atsirado labai daug. Kai jiems nepatinka KT sprendimai, jie kaltina ne savo kuklų intelektą, o KT. Tai labai prasto skonio tendencija. Ir pavojinga, nedemokratinė.
Aiškindamas Konstituciją KT nesikiša nei į pilietybės reikalus, nei į Seimo darbą, nei į dar ką nors.
Tokia yra jo pareiga – įvertinant visumą atskleisti pagrindinio įstatymo turinį.
Šie išaiškinimai leidžia suprasti Konstitucijos dvasią, verčia tobulėti ir eiti pirmyn stiprinant demokratiją. Jie būtini siekiant neklysti ir ištaisyti klaidas.
Mūsų Konstitucija išlaikė laiko egzaminą. Ji jauna, bet gyvybinga. Prisiminkime, kiek buvo diskusijų dėl prezidento galių.
Svarstytas ir stipraus prezidento variantas.
Buvo surengtas referendumas šiuo klausimu, bet jis nesurinko būtino balsų skaičiaus.
Dabar galime sakyti, kad prieš 15 metų laimėjusi kovą dėl parlamentinės respublikos Lietuva nesuklydo.
Turime tvirtą nugarkaulį, kuris laiko visą teisinę sistemą, o kartu – ir valstybę. Turime Konstituciją, kuri atmeta autoritarines tendencijas, įtvirtina valdžių pusiausvyrą. Ja remdamasis kiekvienas pilietis gali ginti savo teises ir kurti savo valstybę. Tik reikia to norėti.