Tai pirmas kartas mūsų šalyje, kai gėjai savo teises gina teisme.
Savo pareiškime Vilniaus pirmajam apylinkės teismui jie skundžia sostinės savivaldybės sprendimą neišduoti leidimo viešai akcijai „Mes – už visas gyvenimo spalvas“ ir reikalauja jį panaikinti.
Gėjai taip pat prašo išnagrinėti jų skundą per tris dienas ir įpareigoti atsakovą išduoti jiems leidimą akcijai ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki jų numatomos vėliavos išskleidimo akcijos.
Gėjai tikisi per teismą išsireikalauti ir visą su šiuo draudimu susijusią medžiagą, nes nesėkmės atveju pasirengę savo reikalavimus ginti ir Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre.
Kol kas gėjams buvo paaiškinta, neva statybos darbų rangovė „Vilniaus kapitalinė statyba“ negali užtikrinti renginio dalyvių saugumo, nes rekonstruojamoje aikštėje vykdomi statybos darbai.
Gėjų lyga prašė leidimo išskleisti gėjų vėliavą spalio 25-ąją. Tai turėjo būti tarptautinės konferencijos renginys.
Tą dieną Vilniuje prasidės Tarptautinės gėjų ir lesbiečių asociacijos Europos skyriaus metinė konferencija, į kurią laukiama 230 dalyvių iš visos Europos. Ketina atvykti ir Europos Komisijos, Europos Parlamento, Jungtinių Tautų, Švedijos vyriausybės atstovai.
Akcija turėjo trukti 15 minučių.
30 metrų skersmens vėliava buvo parengta išskleisti ir šių metų gegužės 17-ąją, minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją.
Tada Vilniaus savivaldybės atsisakymo nebuvo įmanoma apskųsti, nes jai leidimo prašė ne Lietuvos gėjų lyga, o šią akciją rengusi įmonė „Pirmoji kava“, kuriai vadovauja žinomas pramogų verslo atstovas Jogaila Morkūnas.
Gėjų vėliava vaizduoja šešių spalvų vaivorykštę. Ji nuo įprastos septynių spalvų vaivorykštės skiriasi tuo, kad vėliavoje nėra žydros spalvos.
Šiemet Europos žmogaus teisių teisme Lenkijos gėjai laimėjo bylą prieš Lenkiją.
Strasbūro teisėjai paskelbė, kad Varšuvos savivaldybė, uždraudusi surengti gėjų paradą, pažeidė tris Žmogaus teisių konvencijos straipsnius, numatančius teisę į susirinkimus, veiksmingą teisinę gynybą ir draudžiančius diskriminaciją.
Lietuvos gėjų lygos prezidentas Vladimiras Simonko neatmeta, kad kreipimasis į teismą gali sukelti dar didesnę homofobijos bangą.
Tačiau jis teigė privalėjęs reaguoti pilietiškai: „Mes esame Lietuvos piliečiai ir mums rūpi, ar valstybė gerbia žmogaus teises. Jei šiandien bus susidorota su mumis, rytoj tas pat nutiks ir kitiems“.