Pasirodo, įmanoma. Tik reikia juos baisiai supykdyti ir tuomet jie savo vaipymusi nuteiks prieš save net ir tuos žmones, kurie pasirengę remti bet ką, kad tik į Seimą nepakliūtų V.Uspaskichas.
Sunku prisiminti kitą atvejį, kada konservatoriai būtų labiau supykę nei praėjusią savaitę, kai buvo paskelbtos J.Abromavičiaus žūtį tyrusios Seimo komisijos išvados.
Jei jie lietų karčias apmaudo ašaras, dar būtų galima suprasti: parlamentinės komisijos išvados, kad konservatorių lyderiai palaikė ir gal net tebepalaiko ryšius su asmenimis, prisidėjusiais prie teroro akto, būtų tolygu politinės mirties nuosprendžiui bet kuriai partijai bet kurioje demokratinėje šalyje, išskyrus Lietuvą.
Kas nutiktų, jei, tarkime, Didžiosios Britanijos parlamento komisija pripažintų, kad jų konservatorių veikėjai parėmė asmenis, kurie turėjo ryšių su teroristais, prieš porą metų padėjusiais sprogmenis Londono metro ir autobuse?
O kas nutiktų, jei paaiškėtų, kad dar ir pats tuometis partijos lyderis rašė laišką prokurorams, piktindamasis ne teroristų, o juos gaudančio pareigūno veiksmais? Net ne skandalas. Į tokį mėšliną reikalą įsipainiojusiai partijai geriau tiktų jaunimo pamėgtas žodelis „šakės“.
Po tokios istorijos britų konservatoriams prireiktų mažiausiai kelerių metų, kol partija atsigautų.
Atsistatydinimų būtų visa lavina – net ir tų politikų, kurie patys nieko neleistina nepadarė, bet nematė ar nenorėjo matyti, ką daro jų kolegos.
Tačiau ten, kur britų toriai graudžiai raudotų ir muštųsi į krūtinę, lietuvių konservatoriai tik pagiežingai kikena į kumštį. Vis dėlto kaip konservatorius gali imti juokas, kai Seimo komisija juos kaltina ryšiais su teroristinės grupuotės požymių turėjusiais asmenimis?
Matyt, todėl, kad jokie Seimo komisijų kaltinimai jų rinkėjų neatgrasys. Gal net priešingai, tik sutelks. Ir dėl to konservatoriai pirmiausia turi būti dėkingi šios kadencijos Seimui, sukūrusiam gerą dešimtį visokiausių komisijų ir devalvavusiam jų tyrimus.
Būtent konservatorių valia buvo sudarytos kelios politiniams konkurentams kraują gadinusios Seimo komisijos, o jų išvadas iš visų tribūnų dešinieji skelbė kaip paskutinės tiesos žodį taip pat įnirtingai kaip šiuo metu niekina parlamentinį J.Abromavičiaus žūties tyrimą.
Bet ar tikrai šio tyrimo išvados tokios juokingos, kaip mėgina vaizduoti konservatoriai?
Jau vien prisiminus, kaip V.Landsbergis ir jo bendražygiai pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais naudojosi jų politiniams oponentams akinius daužiusių „megztųjų berečių“ paslaugomis, juokas visai neima.
O kokia isterija buvo sukelta po LDDP ir A.Brazausko pergalių Seimo ir prezidento rinkimuose 1992-1993 metais? V.Landsbergis rašė skundą britų parlamentarams, kad šie ignoruotų į valdžią Lietuvoje sugrįžusius komunistus, konservatorių rėmėjai per prezidento A.Brazausko inauguraciją mėgino neįleisti jo į Arkikatedrą, skambėjo reikalavimai keisti valdžią, o netrukus buvo surengtas ir Kauno savanorių maištas.
Kad ir ką dabar sakytų konservatoriai, tarp radikalių jų rėmėjų anuomet buvo nemažai žmonių, kurie viešai kalbėjo: „Komunistus reikia šaudyti“. Bet kažkaip nepasitaikė girdėti, jog konservatorių lyderiai šiems žmonėms būtų kietai pareiškę: „Mums su jumis visiškai ne pakeliui“.
Todėl atkūrus anų įvykių mozaiką stebina ne tai, kad Seimo komisija įžvelgė konservatorių sąsajas su tilto per Bražuolę sprogdinimu ir J.Abromavičiaus nužudymu.
Labiau stebina, kad tai atsitiko tik po dešimties metų, ir dar pakartotinių Seimo nario rinkimų antrojo turo išvakarėse.
Dešimt metų laukus, buvo galima palaukti dar kelias dienas, kol pasibaigs rinkimai. Lyg susizgribęs Seimas nukėlė praėjusį ketvirtadienį numatytą balsavimą dėl šių išvadų. Vis viena komisijos išvados – gera dovanėlė V.Uspaskicui, o konservatorių reakcija į jas – gal netgi dar geresnė.
Jam teliko trinti rankomis ir džiaugtis geru vaizdeliu, kai parlamentarė R.Juknevičienė televizijos laidoje aptariant J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tiesiog springo kikenimu, o jos vaipymąsi netrukus palydėjo savanorio našlės J.Abromavičienės be užuolankų konservatoriams išrėžti kaltinimai dėl vyro mirties.
Žinoma, ištikimieji Tėvynės sąjungos rėmėjai gal tik dar labiau įtikės, kad konservatoriai šventesni už patį Šventąjį Tėvą. Bet kita Lietuvos dalis taip pat tvirtai ims tikėti, kad jie net ne politiškai sietini su įtariamais teroristais, o patys yra teroristai.
Tai jau visai nejuokinga kaina, kurią dar ilgai mokės visa Lietuvos politinė sistema. Gal J.Abromavičiaus žūties tyrimo komisijai vertėjo visai susilaikyti nuo išvadų? Bet kuo vėliau yla išlenda iš maišo, tuo dūris būna skaudesnis.