Ekspertų nuomone, prie namo pamatų statybininkams iškasus griovį ir pasirausus po šuliniu, išsimovė vandentiekio vamzdis ir iš jo pasipylęs vanduo paplovė pamatus.
Vilniaus senamiestyje kyla „Mikalojaus žiedo“ sienos. Žinoma statybos bendrovė „Constructus“ tęsia darbus, būsimiems prestižinių apartamentų savininkams žadėdama rojų. Tačiau „žiedas“ vis dar tebėra perlaužtas: žiemą nugriuvus Šiaulių gatvės 8-ojo namo kampui, čia tebežioji skylė. Namo gyventojų likimuose - taip pat: būsto netekusiems ar didžiulių nuostolių patyrusiems žmonėms maždaug septynis mėnesius dalijusi pažadus atlyginti žalą, prie griuvusio namo „Mikalojaus žiedą“ statanti „Constructus“ galop nutraukė bet kokį dialogą. Netrukus ją pačią užgriuvo nemalonumai: spalio 8-ąją buvo areštuotos bendrovės sąskaitos, o prieš savaitę Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pareiškė įtarimų įmonei „Constructus“ bei „Mikalojaus žiedo“ statybų projekto vadovui.
„Mama, sveikinu su antruoju gimimu, - šįmet sausio pabaigoje koncertinės kelionės metu aktorę Kristiną Kazlauskaitę pasivijo sūnaus skambutis. - Ar girdėjai, kad Šiaulių gatvėje namas sugriuvo?“ - „O kuris?“ - sukluso aktorė: juk toje gatvėje būta ne vieno suskilinėjusio namo.
„Tavo, mama, - tąkart išgirdo K.Kazlauskaitė. - Su visu miegamuoju ir virtuve būtum nugarmėjusi žemyn“.
K.Kazlauskaitė iš Šiaulių gatvės 8-ojo namo išsikraustė prieš gerą dešimtmetį. Antrajame aukšte, kur ji gyveno, bei pirmajame aukšte, kur tais laikais būta skalbinių priėmimo punkto, pastaruoju metu veikė Rytų gydomosios medicinos centras „Shanti“. Trečiajame aukšte, virš buvusio aktorės buto, gyveno gausi Lauros Balčiūnaitės-Taraškienės šeima.
Žvarbų šių metų sausio 25-osios vakarą buvęs K.Kazlauskaitės butas, kaip ir kiti du, pavirto šimtamečių plytų krūva. XIX a. pabaigoje statyto architektūros paveldo - UNESCO saugomo triaukščio namo kampas nugriuvo.
„Buvo bene pusė devintos vakaro, kai, rakindama duris į laiptinę, išgirdau keistą, neatpažįstamą garsą. Šiaulių gatve klegėdamas nuėjo jaunuolių būrelis. Pamaniau, kad tai jie kažkokį metalo vamzdį nusitempė, bet šaižus šniokštimas nesiliovė. Kol rakinau duris, pažiūrėti, kas vyksta gatvėje, iš „Shanti“ taip pat išėjo jame dirbantis masažuotojas“, - sausio 25-osios prisiminimai ne tik Aušrai Pakėnienei, bet ir visiems kitiems šio namo gyventojams bei UAB Ajurvedos centrui priklausančiame „Shanti“ dirbusiems žmonėms tebekelia šiurpulį.
Tą vakarą pakilusi į trečiajame aukšte esantį savo butą, Aušra dar labiau sunerimo: namas skleidė keistus garsus. Dirstelėjusi pro langą, Aušra pamatė, kaip čia pat, po langais statybininkų iškastame griovyje, kliokia vanduo.
Netrukus į Pakėnų duris pabeldė laiptinės kaimynas - „Shanti“ savininkas Darius Kauneckas. Jis tikėjosi namuose rasti statybose nusimanantį Aušros vyrą Arūną: reikėjo ko nors griebtis, gal net perspėti žmones, nes „Shanti“ patalpose ėmė skilinėti sienos.
Erdviame namo koridoriuje per visus tris aukštus ėmė būriuotis ir daugiau persigandusių žmonių. Į koridorių vienmarškinė išbėgo ir Pakėnų kaimynė Laura: kūdikio besilaukianti moteris jau buvo bemigdanti pusantrų metų dukrelę, kai ją išgąsdino šaižūs, nuo sienų plyštančių tapetų garsą primenantys garsai, o po to nuo lubų ir sienų ėmė kristi tinkas.
Jos seneliai, kurių kambarys buvo pats kampinis, laimė, tą vakarą dar nemiegojo: susėdę salone, jie buvo įsijautę į krepšinio rungtynes.
Namas vis garsiau ėmė dejuoti ir girgždėti. Žmonės suvokė, kad kažkas nutiko, bet kas? Laimė, vienus negera nuojauta, kitus - budresni kaimynai paskubino išbėgti lauk.
Pati užsimetusi paltą bei šilčiau apvilkusi dukrelę, Laura suskubo į koridorių išvesti išgąsčio apimtus savo senelius. A.Pakėnienė, čiupusi dokumentų aplanką bei su dukterimi sugriebusios šiltesnių drabužių, taip pat spruko į lauką.
Apie devintą valandą vakaro „Shanti“ dar būta klientės: skambant rytietiškai muzikai, ten tebevyko masažo seansas. Paskutinėmis akimirkomis į patalpą įpuolusi centro direktorė Eglė Kauneckienė klientei net neleido apsirengti: užmetė antklodę, čiupo jos drabužius ir išvedė į lauką. Po akimirkos namo kampas susmuko.
Tą vakarą sostinėje spigino 15 laipsnių šaltis. Kur galėjo eiti persigandę žmonės? „Iškvietėme policiją, bet kol ekipažas atvažiavo, atrodė, praėjo marios laiko. Pamenu, rašau prašymą policijai, kad būtų iškelta baudžiamoji byla ir būtume pripažinti nukentėjusiais, o rankos virpa, rašiklio nenulaikau: ir šaltis, ir apėmusi baimė, kas dabar bus, įvarė nesuvaldomą drebulį“, - sakė A.Pakėnienė.
Sausio 25-osios, ketvirtadienio, naktį į įvykio vietą pirmiausia atvyko žurnalistai, po jų - gelbėjimo tarnybos, greitosios pagalbos medikai, policija, „Constructus“ atstovai. Pastarieji tą naktį buvo vieni pirmųjų nelaimės ištiktiems žmonėms ištiesusių pagalbos ranką: nukentėjusiuosius jie apnakvindino viešbučiuose.
Sausio 27-ąją gelbėtojai namo gyventojų prašymu iš apgriuvusių patalpų dar išnešė būtiniausius daiktus: „Shanti“ savininkams pavyko atgauti kompiuterius. O sekmadienį buvo nugriautos likusios atskilusio namo kampo konstrukcijos.
Patirto košmaro nepamiršusios L.Balčiūnaitės-Taraškienės vyresniajai dukteriai Miglei neseniai sukako dveji metai. 29 metų moteris ant rankų sūpuoja ir prieš du mėnesius gimusią Ugnę: tai, kas nutiko sausio 25-ąją, ir visus po avarijos kilusius sunkumus Laura išgyveno būdama nėščia.
Laura ir jos seneliai - 81 metų Vytautas Gražys ir 79-erių Vladislava Gražienė - Šiaulių gatvės 8 namo senbuviai: Laura šiame bute kartu su seneliais gyveno nuo pat gimimo. Dabar iš trečiajame aukšte buvusio jų trijų kambarių buto teliko nuo atsivėrusios vonios sienos vis dar nenukabintas gyvatukas.
Lauros šeima ir jos seneliai prarado viską. Jie - vieninteliai Šiaulių gatvės namo gyventojai, šiuo metu besiglaudžiantys Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame būste Pilaitės rajone. Kitų aštuonių butų gyventojai grįžo atgal, dar viena šeima - buvę Lauros kaimynai trečiajame aukšte, kurių butas yra avarinės būklės, gyvena Norvegijoje. Avarinės būklės tebėra ir dalis buvusių „Shanti“ patalpų - ir pastarosios, ir sugriuvusi dalis priklauso garsiam lenktynininkui Aurelijui Petraičiui.
„Čia toks šaltas, vėjų perpučiamas, negyvas rajonas, - kūdikį sūpuojančios Lauros žvilgsnis užkliuvo už daugiabučio, iškilusio priešais virtuvės langus. Šią, o gal kitą savaitę jos keturių asmenų šeima iš vieno kambario buto turėtų persikelti į kitą Karaliaučiaus gatvės, kurioje dabar gyvena, pusę. Ten pagaliau baigtas statyti taip pat savivaldybei priklausantis namas, kuriame mažus vaikus auginančiai šeimai pažadėtas dviejų kambarių butas. Lauros seneliai liks ten, kur gyvena dabar.
Moteris neslepia: po avarijos praėjęs laikas jai kainavo nemažai nervų. Tuomečio Vilniaus mero Artūro Zuoko pavedimu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai buvo įpareigoti išpirkti iš savininkų prarastuosius būstus už rinkos kainą, kurios jie buvo verti iki sugriūvant, - nelaukiant kaltininkų nustatymo ir žalos išieškojimo procesų pabaigos.
„Su savivaldybės atstovais jau buvome suderėję kainą, mero nutarimas turėjo būti svarstomas taryboje, bet kažkodėl jis nė nebuvo pateiktas, - prisiminė Laura. - Vėliau sulaukėme paaiškinimo, kad viską sutvarkyti savivaldybės atstovams pažadėjo „Constructus“.
Ši įmonė, anot Lauros, pasiūlė patiems susirasti nekilnojamo turto už tokią sumą, kiek tuo metu buvo vertas prarastas būstas. Geografo profesiją turinti Laura, birželio pabaigoje išėjusi motinystės atostogų, likusius porą mėnesių skyrė būsto paieškoms: išsirinkti tinkamą, net ir milijono litų vertės, nebuvo paprasta.
Moteris prisiminė, jog „Constructus“ atstovai atrodė geravališki, bendrovė į pagalbą net buvo pasitelkusi nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ darbuotoją. Laura nusižiūrėjo pirkinį ir rugpjūtį surašė statybos bendrovei prašymą, kad ši būstą nupirktų.
Bet vietoj teigiamo atsakymo moteris gavo antausį. Pasak Lauros, „Constructus“ net ne jai, bet seneliui V.Gražiui suskubo atrašyti, kad anūkė kažką ne taip supratusi, kad jų įmonė nieko nežadėjusi ir apskritai tarp „Constructus“ ir prarasto būsto savininkų nebūta jokių derybų.
Kad kelias deryboms užkirstas ir kad lieka teisybės ieškoti teismuose, pastaruoju metu vis dažniau pagalvoja buvę Lauros kaimynai Aušra ir Arūnas Pakėnai.
Už sienos, skyrusios jų būstą nuo L.Balčiūnaitės-Taraškienės ir jos senelių buto, nieko nebėra. Buvusi vidaus pertvara tarp dviejų butų po griūties pavirto išorine siena, pro kurią smelkiasi šaltis, o pro sienų ir lubų sandūras bei elektros instaliacijos ertmes lietui lyjant teka vanduo.
Balandį, po nelaimės praėjus trims mėnesiams, Pakėnai, kaip ir dar septynių butų gyventojai, grįžo į ne tik griūties, bet ir vandentiekio avarijos nuniokotus namus. Mat sausio 27-ąją griaudami pavojingai styrančias apgriuvusio namo konstrukcijas, darbininkai užkliudė virš Pakėnų buto esantį vandentiekio vamzdį ir iš jo pasipylė vanduo. Pasirodo, po avarijos net dvi paras ir vandens, ir dujų trasos išbuvo neužsuktos.
Šeima įkliuvo: sutvarkyti stogą, apšiltinti sieną bei laikinai užkonservuoti namo pamatus turintis „Senamiesčio ūkis“ tam neturėjo nei techninių galimybių, nei pinigų ir šį rūpestį perdavė savivaldybei. Šios administracijai sutarus su „Constructus“, darbai turėjo pajudėti liepą. Bet iki šiol nepajudėjo.
Anot A.Pakėnienės, „Constructus“ vilkino laiką. „Mums vis buvo aiškinama, kad jau pasirašytos sutartys su subrangovais ir kad darbai bus pradėti kitą savaitę, - prisiminė A.Pakėnienė. - Laikas ėjo, orai ėmė vėsti, o kai spalio 8-ąją susitikome su įmonės generaliniu direktoriumi Arūnu Zabulėnu bei už laikinų darbų atlikimą atsakingu Edmundu Šilinsku, išgirdome, kad nėra pinigų. Ir kad pagalbos turėtume prašyti savivaldybės. Vadinasi, ištisus tris mėnesius buvome vedžiojami už nosies?“
Pakėnai apskaičiavo, kad dėl namo griūties, o po to - ir vandentiekio avarijos jie patyrė apie 60 tūkstančių litų žalos: suremontuotą butą apsėmęs vanduo sugadino baldus, parketą, buities techniką.
Visi namo gyventojai, pirminiais duomenimis, net be moralinės žalos, patyrė apie 8,5 milijono litų nuostolių. „Matematika čia paprasta: greta mūsų namo „Constructus“ statomuose apartamentuose patalpų kvadratinio metro kaina pavasarį, kai vertinome žalą, buvo 12 000 litų, - sakė A.Pakėnas. - Žmonės taip ir skaičiavo: kvadratinio metro kainą padaugino iš prarasto būsto ploto bei pridėjo sugadintų ar prarastų daiktų vertę“.
„Constructus“ statybas šalia Šiaulių gatvės 8-ojo namo pradėjo pernai rudenį, - iškasta maždaug 6 metrų gylio duobė požeminiams garažams statyti keletą mėnesių žiojėjo nejudinama. Manoma, kad jau tuomet statybų įmonė patyrė tam tikrų kliūčių. Pasak A.Pakėno, būta kalbų, kad statybininkai aptiko birų smėlio sluoksnį - jo nesutvirtinus, tęsti darbus būtų buvę pavojinga.
Ar tai buvo padaryta, gyventojams tebėra mįslė. Tačiau, ekskavatoriams palikus statybų aikštelę, „Shanti“ patalpose netrukus ėmė skilinėti sienos. Plyšių atsirado ir namo arkoje.
„Pernai rudenį pakvietėme „Constructus“ projektų vadovą Darių Žeimelį. Kartu su pamatų specialistu jis visus tuos plyšius fotografavo, vėliau, kiek mums žinoma, situaciją aptarė įmonės gamybiniame pasitarime, - pasakojo UAB Ajurvedos centro direktorė E.Kauneckienė. - Bet po namo griūties „Constructus“ paneigė, kad apie tuos plyšius žinojo“.
E.Kauneckienė patikino: tai, ką jų namo žmonės išgyveno lemtingąjį sausio vakarą, įmanoma pamatyti nebent filmuose. „Šiuo metu padėtis taip apsisuko, tarsi dėl namo griūties kaltų nebėra, o mes patys būtume tapę blogaisiais“, - nuoskaudos neįstengė nuslėpti Rytų gydomosios medicinos propaguotoja.
Ji pasakojo, kad gerą pusmetį po namo griūties tarp jos vadovaujamos įmonės ir „Constructus“ vyko geravališkos derybos. Verslininkai iš pradžių prašė, kad statybininkai atlygintų nors pusę patirtos žalos: 450 tūkstančių litų, už kuriuos nukentėjusieji galėtų įsirengti patalpas ir tęsti veiklą. Tačiau derybos vasaros pabaigoje atsidūrė aklavietėje. Anot E.Kauneckienės, iš pradžių klausinėjusi, kaip galėtų pagelbėti, vėliau statybos bendrovė atmetė visus verslininkų prašymus.
„Rugpjūtį sulaukėme piktoko laiško, kad mums „Constructus“ nieko nežadėjo, nieko neduos ir apskritai jų kaltė dėl avarijos dar neįrodyta“, - sakė E.Kauneckienė. Rytų gydomosios medicinos propaguotojams liko kreiptis į teismą: jie surinko patirtus nuostolius liudijančius dokumentus ir įteikė ieškinį teismui.
Spalio 8-ąją Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas UAB Ajurvedos centro ieškinį, areštavo bendrovės „Constructus“ sąskaitas: ši įmonė prarado galimybę disponuoti milijonu litų.
Spalio 10-ąją E.Kauneckienė sulaukė „Constructus“ prašymo atšaukti sąskaitų areštą, o vietoj jų areštuoti įmonei priklausančias Latvijos bendrovės SIA „Constructus“ akcijas. Tačiau šį siūlymą Ajurvedos centro savininkai linkę atmesti: jei išties „Constructus“ be areštuotųjų pinigų negalėtų tęsti veiklos, kaip tuomet apskritai nukentėjusiesiems ji atlygintų žalą?
Dar viena prasta žinia „Constructus“ spalio 12-ąją pasiekė iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros. Tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl namo sostinės Šiaulių gatvėje griūties, įmonei „Constructus“ bei projekto vadovui D.Žeimeliui buvo pareikšti įtarimai dėl galimos nusikalstamos veiklos - turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo.
Lenktynininkas A.Petraitis, kurio įmonė „Vilbana“ su bendrove Ajurvedos centru buvo sudariusi panaudos sutartį, apskaičiavo, kad dėl namo griūties jis patyrė maždaug 6 milijonų litų žalos. Jam priklausiusių ir Ajurvedos centrui naudotis suteiktų patalpų plotas buvo per 280 kvadratinių metrų.
Kodėl pasikeitė „Constructus“ bendravimo tonas, ne kartą derybose su ja dalyvavęs lenktynininkas turi savo nuomonę: „Matyt, įmonė buvo nutarusi vilkinti derybų su gyventojais laiką tol, kol teisme bus nagrinėjamos bylos. Galbūt ji tai darė tikėdamasi, kad kaltę dėl avarijos apskritai pavyks pasidalyti su savivaldybe“.
Jo nuomone, reikėtų neatmesti ir tikimybės, kad namo gyventojams žarstant pažadus laimėta laiko pinigams paslėpti bei sutartims perrašyti: šiuo metu „Constructus“ teigia neturinti nei nekilnojamojo, nei kitokio turto.
Vieni - netekę pastogės, kiti - patyrę dešimtis tūkstančių litų nuostolių apgriuvusio namo gyventojai rengiasi „Constructus“ akibrokšto nepraleisti pro pirštus. Tikėtina, kad šios bendrovės laukia teismų apgultis.
Tuo labiau kad bylinėjimosi maratoną pati statybų bendrovė jau yra pradėjusi. Vilniaus apygardos administraciniam teismui ji yra įteikusi ieškinį prašydama pripažinti negaliojančiu avarijos tyrimo komisijos surašytą aktą. „Constructus“ nesutinka, kad jos vykdyti darbai lėmė namo griūtį ir kad atlikdama statybos darbus ji pažeidė tam tikrus teisės aktus.
Dar vieną ieškinį tam pačiam teismui yra įteikusi ir draudimo bendrovė „If“, kurioje „Constructus“ 5 milijonų litų suma buvo apdraudusi statybos darbų civilinę atsakomybę. „If“ nepatenkinta tuo, kad, surašant minėtą aktą, nebuvo atsižvelgta į nusamdytų užsienio ekspertų išvadas - neva dėl vandentiekio avarijos galėjo būti kalta ir bendrovė „Vilniaus vandenys“.
Anot avarijos priežastis tyrusios komisijos nario A.Pakėno, ekspertizės akte buvo pateiktos išvados, liudijančios, kad, nepaisant kitų aplinkybių, nelaimę vis dėlto prišaukė statybos darbai: netinkamai sukalti požeminio garažo poliai bei per arti kanalizacijos šulinio atkastas kolektorius (vandentiekio šulinys). Šis pasviro ir griuvo, iš movų išsitraukė vamzdžiai, o 5 atmosferų spaudimu išsiveržęs vanduo iš po namo kampo išplovė smėlį ir pastato dalis atplyšusi griuvo.
„Apskritai „Constructus“, imdamasi „Mikalojaus žiedo“ statybų, kartu vykdė ir Šiaulių gatvės 8-ojo namo rekonstrukciją - tvirtino pamatus, tiesė kolektorių - neturėdama nei projekto, nei leidimo, nei gyventojų sutikimo“, - priminė A.Pakėnas.
Jo nuomone, savivaldybės kaltės čia taip pat neįmanoma paneigti: ji davė leidimą statyboms, nepaisydama, kad ne visai teisingai atlikti projektavimo darbai. Pastarųjų ekspertizė, kaip yra teigęs akademikas Antanas Kudzys, nebuvo atlikta: griūtis buvusi užkoduota jau projekte.
„Manau, kad kitose Vakarų valstybėse nelaimės atveju pirmiausia būtų pasirūpinta žmonėmis, po to aiškinamasi, kas kaltas dėl nelaimės ir kaip tą kaltę pasidalyti. „Constructus“ tokius norus deklaravo, bet vėliau viršų paėmė savi interesai: kaip patiems išsikapstyti iš bėdos, kaip kuo mažiau išleisti pinigų ir toliau nuo savęs nustumti nukentėjusius žmones“, - karčių išvadų atseikėjo A.Pakėnienė.
„Constructus“ pradėtas „Mikalojaus žiedas“ pagaliau kyla. Bet jei statybininkai prieš apgriuvusio namo gyventojus iškasė karo kirvį, kaip jie statybas užbaigs? Pagal projektą apartamentai turėjo glaustis prie Šiaulių gatvės 8-ojo namo sienos. Mainais į leidimą užmūryti langus ir Laurai, ir jos kaimynams jau buvo pažadėtos nedidelės, bet naujos 10 kvadratinių metrų patalpos. Apgriuvusį namą, tuo labiau kad tai UNESCO saugomas paveldas, vis tiek teks atstatyti. O kaip tai „Constructus“ padarys negavusi supykdytų gyventojų sutikimo?
Statybininkus kamuoja abejonės
Į „Ekstros“ klausimus atsakė „Constructus“ generalinis direktorius Arūnas Zabulėnas.
- Statybų darbus „Constructus“ privalomuoju civiliniu draudimu buvo apdraudusi draudimo bendrovėje „If“. Ar ji jums atlygino žalą?
- Mūsų bendrovė nuo patiriamų nuostolių nebuvo apdrausta, todėl žala nėra atlygintina.
- Kodėl buvo vykdomi Šiaulių g. 8 namo rekonstrukcijos darbai, tam neturint leidimo?
- Užsakovas mums pateikė su atsakingomis institucijomis suderintą projektą, o statybos leidimas buvo gautas. Žemaitijos g. 10/13 teritorijoje atliekame tik projekte nurodytus darbus. Greta statybos aikštelės esančio Šiaulių g. 8 namo nerekonstravome.
- Kokių problemų kilo įmonei, kad pernai rudenį, iškasus duobę požeminiams garažams, jokie darbai porą mėnesių nevyko?
- Problemų nebuvo kilę, tad ir darbai nebuvo sustoję. Tiesiog jie iš šalies nebuvo gerai matomi, nes buvo technologiškai lėtesni. Tuo metu buvo gręžiami pamatų poliai bei betonuojama atraminė sienutė - sudaroma vientisa siena, sutvirtinanti įrengiamos duobės kraštus.
- Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo priėmusi nutarimą išpirkti sunaikintus apgriuvusio namo butus. Tačiau, kaip teigia gyventojai, po derybų nupirkti naują būstą tokios pat vertės kaip prarastų butų kaina įsipareigojo „Constructus“. Vėliau jūsų vadovaujama įmonė paneigė visus pažadus. Kodėl?
- „Constructus“ nėra įsipareigojusi gyventojams sumokėti kompensacijų ar išpirkti butų, kol Šiaulių g. 8 namo įvykio aplinkybes bei savivaldybės sudarytos įvykį tyrusios komisijos veiklą tiria teismas. Todėl gyventojų teiginiai, kad „Constructus“ įsipareigojo išpirkti būstą, nėra pagrįsti. Tačiau suprantame gyventojų padėtį ir tiesiog žmoniškai stengiamės jiems padėti. Gyventojai kreipėsi į mus skųsdamiesi, kad su jais niekas nebendrauja, savivaldybė ignoruoja, nesprendžia jų problemų. Žinodami jų poreikius, ieškome, kaip galėtume teisėtai padėti gyventojams.
Nuo pat įvykio tyrimo pradžios akcentavome, kad avarijos kaltininkų gali būti net keli ar keliolika, todėl ir visus sunkumus geriausia įveikti derybomis. Bet nei savivaldybė, nei gyventojai nelinkę derėtis: nuo pat pradžių mums keliami tik kategoriški reikalavimai.
- Po derybų su savivaldybe „Constructus“ įsipareigojo apšiltinti išorinę sieną bei sutvarkyti stogą - tai iki šiol nebuvo padaryta. Kodėl?
- Vilniaus savivaldybė yra įpareigojusi bendrovę „Senamiesčio ūkis“, prižiūrinčią šį ir kitus senamiesčio pastatus, apšiltinti ir sutvarkyti pastatą. Bet tikriausiai dėl lėšų trūkumo tai nėra daroma. Mes savo ruožtu esame gavę Šiaulių g. 8 namo gyventojų atstovo A.Pakėno prašymą padėti pasiruošti žiemai. Šiuo metu ieškome būdų padėti apšiltinti nesugriuvusios namo dalies sieną, o tam reikia visų namo patalpų savininkų sutikimo, atitinkamų institucijų leidimų. Norime pabrėžti, kad mūsų pagalba teikiama geros kaimynystės pagrindu.
- Maždaug mėnesiui likus iki namo griūties UAB Ajurvedos centro savininkai jūsų įmonę informavo apie skylančias pastato sienas. Projekto vadovas Darius Žeimelis tai užfiksavo ir nuotraukose - kodėl nebuvo imtasi saugumo priemonių?
- Aplinkinių pastatų būklė buvo stebima nuolat. Prieš statybą atlikta aplinkinių pastatų ekspertizė. Statybos metu ir po įvykio, apžiūrėję tuos pastatus, ekspertai nustatė, kad visi plyšiai yra seni.
- Administraciniame teisme „Constructus“ yra užginčijusi savivaldybės ekspertų išvadas dėl avariją nulėmusių priežasčių. Su kuriomis jų nesutinkate?
- Nuo pat įvykio pradžios raginome tirti visas galimas avarijos priežastis. Visi ekspertai sutarė, kad ji įvyko dėl to, kad išsimovus UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamam vandentiekio vamzdžiui buvo paplauti gretimo namo pamatai ir dalis sienos įsmuko. Mūsų ginčo esmė: nebuvo išnagrinėtos visos aplinkybės, kurios galėjo nulemti įvykį, o sureikšmintos vis dėlto ne lemtingiausios avarijos priežastys.
E.Kauneckienei verslą teko pradėti nuo nulio. Iš pradžių tiesusi pagalbos ranką, vėliau „Constructus“ atmetė visus Ajurvedos centro savininkų prašymus.
Mažajai Ugnei - vos pora mėnesių. Namo griūtį ir visus po jos kilusius sunkumus Ugnės motinai Laurai teko pakelti nėščiai. Be pastogės liko ir Lauros močiutė V.Gražienė.
„Vanduo nuniokojo visą prieš pat avariją suremontuotą butą. Sienas apėmė pelėsiai, juos pavyko išnaikinti tik specialiomis priemonėmis. Bet kai lyja, pro sienų ir lubų sandūrą vanduo vis tiek veržiasi į vidų“, - sakė A.Pakėnienė.
Pasak A.Petraičio, pagal statybų techninį reglamentą turėjo būti parengtas senojo namo rekonstrukcijos projektas, bet to nebuvo padaryta.