Par­duo­di galviją – ­gau­ni tik už odą

Pa­sak Tau­ra­gės r. Viz­ba­rų k. ūki­nin­ko Ro­mu­al­do Oz­gir­do, anks­čiau mė­sos per­dir­bė­jai tvir­ti­no, kad iš pie­ni­nės kar­vės nė­ra daug mė­sos, to­dėl ir su­pir­ki­mo kai­na ne­aukš­ta. Da­bar ša­lies ūki­nin­kai pra­dė­jo au­gin­ti mė­si­nius gal­vi­jus, bet už juos su­pir­kė­jai dau­giau ir­gi ne­mo­ka. „Už­au­gi­nau 50 aub­ra­kų veis­lės mė­si­nių gal­vi­jų. Prieš mė­ne­sį bendrovei “Aga­ras” par­da­viau pir­muo­sius ke­tu­ris bu­lius. Tačiau kai po dvie­jų sa­vaičių iš ben­dro­vės at­ėjo už­mo­kes­tis už gal­vi­jų sker­de­nas, ma­ne iš­ti­ko šo­kas. “Aga­ras” už mė­si­nius bu­lius su­mo­kė­jo tiek, kiek būčiau už­dir­bęs par­da­vęs jų odas. Ar be­ap­si­mo­ka to­liau au­gin­ti veis­li­nius mė­si­nius gal­vi­jus, kai te­lyčia kai­nuo­ja 5 tūkst. Lt, o bu­lius - 7 tūkst. Lt?“, - piktinosi ūkininkas Tie­sa, pu­sę kai­nos kom­pen­suo­ja vals­ty­bė.

Aub­ra­kų au­gin­to­jas R. Oz­gir­das įsi­ti­ki­nęs, kad “Aga­ras”, už sker­de­nų ki­log­ra­mą jam su­mo­kė­jęs po 3,70 Lt, jį pa­pras­čiau­siai... ap­ga­vo. “Jei no­ri per­dir­bė­jai ge­ros ko­ky­bės mė­są pirk­ti už cen­tus, te­gul au­gi­na pa­tys”, - pik­ti­no­si R. Oz­gir­das.

Ūki­nin­kas šian­dien sa­ko gai­li­si tik vie­no – kad iš­kart su­pir­kė­jams ne­par­da­vė nuo kar­vių at­jun­ky­tų ver­še­lių. “Už dve­jus me­tus au­gin­tus mė­si­nius bu­lius “už­dir­bau” tik po 660 Lt, o jei­gu bū­čiau par­da­vęs ver­še­lius, iš­kart ga­lė­jau į ki­še­nę įsi­dė­ti už kiek­vie­ną po tūks­tan­tį li­tų”, – ne­slė­pė ap­mau­do R. Oz­gir­das. Gal­vi­jų au­gin­to­jas bė­do­ja, kad to­kia pa­dė­tis, kai gy­vu­liai su­per­ka­mi pi­giau nei kai­nuo­ja juos iš­au­gin­ti, yra ne tik ty­čio­ji­ma­sis iš jo triū­so, bet ir gre­sia ban­kro­tu. To­dėl jam da­bar di­de­lis gal­vos skaus­mas, ką da­ry­ti su dar li­ku­siais ūky­je ki­tais mė­si­niais gal­vi­jais...

Stam­bus Tau­ra­gės r. Skaud­vi­lės sen. mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jas Al­ber­tas Šiur­na ir­gi sa­ko, jog šian­dien pa­dė­tis mė­sos rin­ko­je la­bai liūd­na. “Ir ne to­dėl, kad, sa­ky­ki­me, yra di­de­lis mė­sos per­tek­lius ar trū­ku­mas, bet dėl to, kad per Len­ki­ją į Lie­tu­vą “įva­žiuo­ja” pi­gi mė­sa iš tre­čių­jų ša­lių – Ar­gen­ti­nos ir Bra­zi­li­jos. Nors ši mė­sa pras­tos ko­ky­bės, ta­čiau pa­ten­ka į mū­sų deš­ras. O mė­sos keps­niui už­ten­ka tų gy­vu­lių, ku­rie dar yra vie­to­je”, – taip ko­men­tuo­ja liūd­ną vaiz­de­lį mė­sos rin­ko­je A. Šiur­na. Be to, anot Skaud­vi­lės se­niū­ni­jos ūki­nin­ko, Lie­tu­vo­je dar yra daug smul­kių gal­vi­jų au­gin­to­jų, ku­riais per­dir­bė­jai su­ma­niai ma­ni­pu­liuo­ja. “Smul­kie­ji ga­min­to­jai ne­la­bai ver­ti­na sa­vo dar­bą, ka­dan­gi gy­vu­lių au­gi­ni­mas jiems yra tie­siog gy­ve­ni­mo bū­das, – aiš­ki­no mė­si­nių gal­vi­jų ūkio šei­mi­nin­kas. – To­dėl juos ten­ki­na už gy­vu­lį gau­na­mi kad kad ir vi­siš­kai ma­ži pi­ni­gai.”

Šiuo me­tu gy­vu­lių su­pir­ki­mo kai­nos Lie­tu­vo­je la­bai ma­žos ir ne­pa­si­žy­mi ten­den­ci­ja kil­ti. Tuo tar­pu pa­ša­rai stip­riai pa­bran­go – ko­ne dvi­gu­bai. A. Šiur­na įsi­ti­ki­nęs, kad šiuo me­tu mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jams yra tik vie­nin­te­lis iš­si­gel­bė­ji­mas – par­duo­ti nuo kar­vių at­jun­ky­tus ver­še­lius iš­vež­ti į už­sie­nį. Už juos šian­dien ga­li­ma už­dirb­ti kur kas dau­giau nei už dve­jus me­tus au­gin­tą mė­si­nį bu­lių. - Ma­nau, kad ne­at­si­ras al­truis­tų, ku­rie au­gin­tų gal­vi­jus nuos­to­lin­gai. Tad per­dir­bė­jai pjau­na ša­ką, ant ku­rios pa­tys sė­di. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad tą si­tu­a­ci­ją sa­vo kai­liu jie pa­jus po dve­jų tre­jų me­tų.

Šiuo me­tu par­duo­tu­vė­se jau­tie­nos mė­sos ki­log­ra­mas kai­nuo­ja apie 18 Lt. “Per­dir­bė­jai kal­ba, kad dar bran­gin­sian­tys mė­sos pro­duk­tus, nes pa­bran­go grū­dai, – šmaikš­ta­vo gal­vi­jų au­gin­to­jas A. Šiur­na. – Ma­tyt, jie į deš­ras de­da dau­giau... kvie­čių nei mė­sos. Gi rin­ko­je gal­vi­jų mė­sos su­pir­ki­mo kai­nos ne­pa­ki­lo nė cen­tu.” Pa­sak ūki­nin­kų, iš pra­džių tu­rė­tų kil­ti kai­nos už ža­lia­vą, o tik vė­liau – par­duo­tu­vė­se. “Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja tu­rė­tų su­re­gu­liuo­ti san­ty­kius tarp au­gin­to­jų ir per­dir­bė­jų, nes da­bar­ti­nė pa­dė­tis ve­da mus į kri­zę. To­kio­mis že­mo­mis kai­no­mis mums dar ne­te­ko par­da­vi­nė­ti sa­vo gal­vi­jų”, – “Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jui” skun­dė­si Tau­ra­gės r. mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jai. Jų ne­įti­ki­na ir per­dir­bė­jų kal­bos, jog ne­va ge­res­nių kai­nų jie ne­ga­li pa­siū­ly­ti dėl to, kad ūki­nin­kai jiems par­duo­da pras­tos ko­ky­bės jau­tie­ną. Ko­kia ne­są­mo­nė! „Kai bu­lius ati­duo­di ver­tin­ti to­je pa­čio­je sker­dyk­lo­je dir­ban­čiam “ne­pri­klau­so­mam eks­per­tui”, aiš­ku, kad ki­to­kio re­zul­ta­to ir ne­ga­li ti­kė­tis“, – re­pli­ka­vo gal­vi­jų au­gin­to­jai.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jo­je (ŽŪM) bu­vo su­si­rin­kę mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jai, mė­sos per­dir­bi­mo ir pre­ky­bos įmo­nių, moks­lo ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai. Jie ap­ta­rė da­bar­ti­nę si­tu­a­ci­ją rin­ko­je, mė­si­nės gal­vi­ji­nin­kys­tės sek­to­riaus per­spek­ty­vas ir ga­li­my­bes šią ko­ky­biš­ką bei mais­tin­gą mė­są ak­ty­viai pri­sta­ty­ti ša­lies var­to­to­jams. Ak­cen­tuo­ta, kad spe­cia­li­zuo­tų mė­si­nių veis­lių gal­vi­jų au­gi­ni­mas – pri­ori­te­ti­nė že­mės ūkio ša­ka, kad jai ski­ria­ma ne­ma­ža vals­ty­bės pa­ra­ma. Ta­čiau jos plėt­ros tem­pai ne­ati­tin­ka šian­die­nos rin­kos po­rei­kių, o san­ty­kiai tarp at­ski­rų šios pro­duk­ci­jos rin­kos da­ly­vių - ne­ko­or­di­nuo­ti. Pa­dė­tis mė­sos sek­to­riu­je ne­ten­ki­na nei gal­vi­jų au­gin­to­jų, nei per­dir­bė­jų: pir­mie­ji skun­džia­si, kad jų au­gi­na­mos mė­sos Lie­tu­vos rin­kai ne­rei­kia, siū­lo­mos gal­vi­jų su­pir­ki­mo kai­nos ne­ati­tin­ka lū­kes­čių, o ant­rie­ji ne­pa­ten­kin­ti ma­žais au­gin­to­jų siū­lo­mais kie­kiais. ŽŪM sek­re­to­rius Vy­tau­tas Gru­šaus­kas, su­kvie­tęs su­in­te­re­suo­tas pu­ses į pa­si­ta­ri­mą, sa­kė, kad mė­si­nės gy­vu­li­nin­kys­tės pro­duk­ci­jos rin­ka nė­ra ge­rai or­ga­ni­zuo­ta. At­ėjo lai­kas ne kal­tin­ti vie­ni ki­tus, o tap­ti part­ne­riais ir ben­dro­mis jė­go­mis ban­dy­ti pri­sta­ty­ti šį ver­tin­gą pro­duk­tą rin­kai.Mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jų ir ge­rin­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­riaus prof. Čes­lo­vo Juk­nos nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je kol kas mė­si­nių gal­vi­jų au­gi­na­ma pa­ly­gin­ti ma­žai. Šiuo me­tu tik 213 ūkių lai­ko­mi 6932 gry­na­veis­liai mė­si­niai gal­vi­jai. Bė­da ta, kad šių gal­vi­jų au­gin­ti ne­be­no­ri nei že­mės ūkio ben­dro­vės, nei ūki­nin­kai, nes šian­dien daug nau­din­giau par­duo­ti ver­še­lius už­sie­nie­čiams, o ne au­gin­ti gal­vi­ją 18 mė­ne­sių. Šiam tei­gi­niui pri­ta­rė ir vi­so­je Lie­tu­vo­je ži­no­mas mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jas Fe­lik­sas Vai­te­lis. „No­rint ei­ti į rin­ką, bū­ti­na ko­o­pe­ruo­tis, nes per­dir­bė­jams rei­kia sta­bi­laus gal­vi­jų kie­kio. Pa­ste­biu, kad la­bai trūks­ta vie­nin­gu­mo tarp pa­čių au­gin­to­jų“, – ka­te­go­riš­kas bu­vo Že­mės ūkio ben­dro­vių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Je­ro­ni­mas Krau­je­lis. Dau­ge­liui pa­si­ta­ri­mo da­ly­vių pa­ti­ko Lie­tu­vos mė­sos per­dir­bė­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­riaus Min­dau­go Kuk­lie­riaus pa­siū­ly­mas įgy­ven­din­ti pi­lo­ti­nį pro­jek­tą: pir­miau­sia iš per­dir­bė­jų bū­tų at­rink­tos 1–2 įmo­nės, jė­gas su­vie­ny­tų mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jai, pre­ky­bi­nin­kai pa­dė­tų iš­rink­ti vie­ną pre­ky­bos tin­klą, o ŽŪM rem­tų pro­duk­to įve­di­mą į rin­ką, aiš­kin­tų jo nau­dą. „Gal šie veiks­mai pa­ska­tin­tų au­gin­ti dau­giau mė­si­nių gal­vi­jų, o tuo­met pro­jek­tas per ke­lis me­tus iš­si­plės­tų ir ki­tuo­se pre­ky­bos tin­kluo­se“, – svars­tė pa­si­ta­ri­mo da­ly­viai.Ką gi, ir vėl vis­kas iš pra­džių?! O ką kon­kre­čiai da­ry­ti ūki­nin­kui, kai jis už su­bren­du­sį bu­lių “už­dir­ba” tiek, kiek ver­ta jo... oda?