Tokie vaizdai žydruosiuose ekranuose šmėžuoja kasdien - kas gi čia ypatinga? Bet jeigu tokį katės ir pelės žaidimą imtų žaisti broliai, kaip atrodytų tuomet? Lietuvos televizijos laidos „Savaitė“ vedėjas Rimvydas Paleckis įsitikinęs, kad žiūrovai pasijustų keistai, jeigu jis laidoje pradėtų kritikuoti tikrą savo brolį, Vilniaus vicemerą Algirdą Paleckį. O kaip tokiu atveju jaustųsi pats žurnalistas?
- Ar kada nors jau yra tekę eteryje taršyti savo brolį? - Rimvydo paklausė „Ekstra“.
- Ne. Brolis niekada neatsidurs mano laidoje, kad ir ką padarytų. Pats nei brolio, nei tėvo nekalbinčiau. Manau, kad mano vietoje bet kuris taip elgtųsi. Visada yra kitų žurnalistų, kurie tai gali padaryti, pavyzdžiui, Rita Miliūtė - aš ne vienintelis žurnalistas Lietuvoje.
Man dar dirbant „Panoramoje“, vyko skandalingieji įvykiai savivaldybėje, buvo tariamasi dėl koalicijos su Rolandu Paksu ir panašiai - aš tiesiog tą dieną nedirbdavau, susikeisdavau su kitais kolegomis. Laimė, ne kasdien vyksta tokie karšti dalykai. Logiška, kad pats vengiu tokių situacijų.
- Nebūtų kitąkart ramiau neatiduoti brolio taršyti į svetimas rankas, o jau geriau pačiam pasisodinus tai atlikti švelniau?
- Suprantama, broliui jo pasirinktame darbe linkiu tik sėkmės, tačiau niekada savo darbu, savo veikla jam nepadėsiu - greičiau jau trukdysiu. Į politikus žiūriu kritiškai. Nesvarbu, ar tai brolis, ar dėdė, ar tėvas, ar draugas. Mano požiūris vienodas į visus, ypač į tuos, kurie yra valdžioje. Kad ir ką darytų. Algirdas pasirinko politiką, o žurnalistams politikas visada yra oponentas. Neturiu ir neturėsiu malonumo brolį stumti į nepatogią padėtį. Nors tikrai būtų daug progų jį nemaloniai paklausinėti, bet palieku tą darbą kitiems.
- Kokį provokuojamą klausimą norėtumėte jam pateikti eteryje, jeigu būtų tokia galimybė?
- Niekada apie tai negalvoju, nes žinau, kad to niekada nebus. Bet manau, kad priminčiau jam pažadus, kuriuos jie dalijo prieš rinkimus, - apie transporto kamščių sumažinimą, daugiabučių renovavimą, taip pat paklausčiau apie savų rėmėjų protegavimą. Iki šiol kamščiai tik didėja, daugiabučiai nerenovuojami, savi rėmėjai proteguojami. Tokie faktai - žiūrėčiau, ką jis atsakytų.
- Su broliu nesikalbate tokiomis temomis?
- Ne, jis žino, kad esu žurnalistas. Brolis vengia su manimi tokiomis temomis šnekėtis. Iš viso pastaruoju metu gana retai bendraujame. Pastarąjį kartą jį mačiau gal prieš pusantro mėnesio.
- Brolius išskyrė pareigos?
- Neišskyrė. Suprantama, jis man yra brolis, kartu augome, kartu žaidėme viename kambaryje. Mes patys atskiriame privačius interesus nuo viešųjų. Privatūs interesai mus sieja tik šeimos lygmeniu. O visa kita, ką jis daro politikoje, yra jo reikalas, jo pasirinkimas. Būna atvejų, kai politikai ir žiniasklaidos atstovai bendradarbiauja net nebūdami giminaičiai. Tačiau aš laikausi nuostatos, kad žiniasklaida tiesiog negali būti vienoje barikadų pusėje su politika. Brolis ar ne - man šiuo atveju visiškai nesvarbu.
- O brolis nebando kartais papriekaištauti, kad jūs, pavyzdžiui, per žiauriai užsipuolėte jo partijos kolegą?
- Mes iš esmės tų temų neliečiame. Aš toleruoju jo pasirinkimą, jis toleruoja mano. Taršyti politikus pradėjau anksčiau, nei brolis tapo politiku. Žurnalistu dirbu jau 15 metų. Jis dar universitete mokėsi, kai pradėjau vesti laidą „Prieštarauk“. O jis vicemeras dar tik pusę metų.
- Nebijote, kad jūs, kaip vicemero brolis, vis dėlto galite būti apkaltintas interesų konfliktu, brolio protegavimu?
- Jeigu būtų pateikta konkrečių faktų, kad aš jį proteguoju, tai suprantama, kad turėčiau tuos faktus pripažinti. O jeigu tai būtų ne faktai, tik šmeižtas - kreipčiausi dėl šmeižto. Manyti niekam neuždrausi. Jeigu žmogui užtenka, kad dvi pavardės sutampa, ir jis iš to jau daro išvadas, kad kas nors ką nors proteguoja, tada labai sunku ginčytis, nes pavardės iš tikrųjų sutampa. Visada prašau pateikti konkrečių įrodymų.
R.Paleckis (viršuje) savo broliui Vilniaus vicemerui surastų nemažai aštrių klausimų, tačiau žada eteryje to niekada nedaryti.