Tokią poziciją išdėstė antradienį su Vyriausybės atstovais susitikę
stambiausių JAV bei Izraelyje veikiančių pasaulio litvakų žydų ortodoksų
studijų centrų, bendruomenių - ješivų - vadovai.
Kaip spaudos konferencijoje antradienį teigė Pasaulinės jungtinės žydų
litvakų federacijos prezidentas, Vilniaus rabinų teismo pirmininkas rabinas
Samuelis Jakobas Pfefferis, susitikime taip pat pabrėžta, jog išlikusio
religinio bendruomeninio turto arba kompensacijos už jį gavėjais
pretenduojančios tapti Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuvos žydų paveldo
fondas bei Amerikos žydų komitetas litvakų interesams neatstovauja.
Anot žydų ortodoksų atstovų, šios žydų organizacijos dėl litvakams
priklausančio turto dėrėjosi pastarųjų apie tai neinformavusios.
„Jie nesikreipė į esamus nuo 17 ar 19 šimtmečio egzistuojančius judaizmo
studijų centrų-ješivų - vadovus, juos apėjo, neinformavo, kad derasi dėl
nuosavybės, kuri priklausė ir šioms organizacijoms“, - teigė Lietuvos
pilietis žydas Arkadijus Vinokuras.
Rabino S.J.Pfefferio teigimu, prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai
ortodoksai Lietuvoje turėjo daug turto: sinagogų, mokyklų, ligoninių,
studijų centrų. Anot jo, egzistuoja visa tai įrodantys dokumentai.
„Kiek tiksliai turto buvo, pasakyti sunku. Antrojo pasaulinio karo metais
daug kas buvo sugriauta. Tačiau egzistuoja nuosavybę patvirtinantys
dokumentai. Juos visus surinkti užimtų daug laiko, tačiau esame pasiryžę
Vyriausybei juos pateikti“, - kalbėjo S.J.Pfefferis.
Pasak jo, jokio susipriešinimo tarp žydų nėra, tiesiog siekiama atgauti
tai, kas teisėtai litvakams priklausė.
„Nėra neapykantos tarp žydų, jie visame pasaulyje stengiasi sugyventi.
Lietuvoje mokyklos, sinagogos buvo ortodoksinės. Mes esame teisėti
perėmėjai, savininkai visos tos nuosavybės, kurią sukūrė mūsų tėvai,
seneliai, proseneliai. Tai galime įrodyti“, - sakė rabinas.
Su žydų ortodoksų atstovais susitikęs premjero padėjėjas Vilius
Kavaliauskas teigė, jog pokalbio metu buvo išklausyta litvakų nuomonė, jų
pateiktos pastabos, bet tai, pasak jo, nebuvo tokio lygio susitikimas,
kuriame galima ką nors žadėti.
„Litvakų atstovai atkreipė dėmesį, kad prieš karą Lietuvoje buvo
vieninteliai žydai - ortodoksai, tad visas turtas priklausė jiems. Jie
nekelia jokių pretenzijų, kadangi šiuo metu Lietuvoje tų ortodoksų nėra, bet
jie nori dalyvauti, žinoti, gauti informaciją apie vykstančiu procesus“, -
BNS teigė V.Kavaliauskas.
Anot jo, Lietuva jau „prinokusi“ restitucijai, tačiau stengiamasi viską
padaryti tinkamai.
„Žydų pasaulis susiskaldęs. Esame suskaičiavę turtą, bet norime atiduoti
jį į teisingas rankas, kad paskui nebūtų tampymų po teismus. Prašome ir žydų
delegacijos, kuri derasi dėl turto, kad fonde būtų atstovaujamos visos
jėgos, kurios nori dalyvauti - tai ir mūsų žydų religinės bendrijos ir
tokios jėgos iš šalies“, - kalbėjo V.Kavaliauskas.
Pasak jo, susitikimo metu taip pat kalbėta, kaip panaudoti grąžinamą
turtą.
„Daugiausiai eina kalbos apie sinagogų pastatų grąžinimą, tad svarbu, ką
su jomis daryti. Ypač mažuose miesteliuose, kur nelikę žydų bendruomenės, o
pastatas istorinis, architektūrinis“, - kalbėjo V.Kavaliauskas.
Vasaros pradžioje pasaulio litvakai laiške paragino Lietuvos Vyriausybę
nepriimti Lietuvos žydų bendruomenės ir Lietuvos žydų paveldo fondo
pateiktos Įstatymo dėl religinių bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo
pataisos.
Ši pataisa suteiktų Lietuvos žydų paveldo fondui teisę būti vieninteliu
išlikusio religinio bendruomeninio turto arba kompensacijos už jį gavėju.
Tačiau Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkas Simonas Alperavičius
BNS tuomet aiškino, kad laišką atsiuntusiomis organizacijomis neverta
pasitikėti. Laišką Lietuvos Vyriausybei pasirašė Pasaulinė suvienytųjų žydų
litvakų federacija ir Litvakų sąjūdžio centras.
„Čia viskas melas. Šita organizacija yra nežymi, niekas apie ją išvis
nežino. Mes rūpinamės Lietuvos piliečiais, yra tik atskiri vienetai, kurie
nenori savęs priskirti LŽB. Mūsų organizacija atstovauja didžiulei Lietuvos
žydų daugumai. Fondas užregistruotas Lietuvos Vyriausybės, jei kažkam
nepatinka, tegu ginčijasi teisme ar kur nori su Vyriausybe“, - birželį BNS
sakė S.Alperavičius.
Lietuva iki šiol skausmingai sprendžia, kaip kompensuoti žydams už
bendruomeninį turtą, kurį praėjusio amžiaus viduryje nusavino arba sunaikino
nacių ir sovietų okupacinės administracijos.