Atsižvelgdamas į nepalankias aukso dirbinių kainas Lietuvos rinkoje ir į
išliekamąją istorinę ir kultūrinę 1990 metų blokados fondo turto vertę,
premjeras Gediminas Kirkilas kreipėsi į Finansų ir Kultūros ministerijas,
prašydamas kartu su Lietuvos prabavimo rūmais išnagrinėti tokią galimybę.
Jis taip pat prašo išnagrinėti galimus fondo grynųjų pinigų likučio
panaudojimo būdus, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Blokados fonde yra maždaug 26,7 tūkst. juvelyrinių dirbinių - aukso
žiedų, apyrankių, auskarų ir kitų papuošalų, kurių vertė, manoma, siekia
apie 5,8 mln. litų.
Prieš kurį laiką brangenybes norėta parduoti aukcione, tačiau vėliau šių
planų atsisakyta - tam vis sutrukdydavo nepalanki tauriųjų metalų ir
brangakmenių rinka.
Juvelyrikos specialistai teigia, kad papuošalai, pirkti 1990 metais, šiuo
metu jau yra morališkai pasenę. Brangenybės šiuo metu yra saugomos Lietuvos
prabavimo rūmų saugyklose Druskininkuose.
Blokados fondo paskirtis buvo šelpti Lietuvos gyventojus, kurie dėl
Sovietų Sąjungos vykdomos ekonominės blokados atsidūrė sunkioje finansinėje
padėtyje, taip pat kitoms žmonių reikmėms, kylančioms dėl ypatingų sąlygų.
Blokados fondą sudarė savanoriški piniginiai įnašai, paaukoti Lietuvos ir
kitų valstybių gyventojų bei organizacijų.
1990 metų spalį už paaukotus 7,6 mln. rublių buvo nupirkta juvelyrinių
dirbinių, kurie slapčia buvo saugomi Kaune, „Merkurijaus“ parduotuvėje bei
galanterijos prekių didmeninėje bazėje, vėliau pervežti saugoti į Lietuvos
banko Kauno skyrių.