„URM informacinis skyrius sustabdė virusą laiku, jokios žalos mūsų
informacinei sistemai nebuvo padaryta. Mes nemanome, kad šis atvejis kaip
nors yra susijęs su kitais jau anksčiau buvusiais atvejais Baltijos
valstybėse ar kur nors kitur“, - žurnalistams trečiadienį sakė
P.Vaitiekūnas.
Jo teigimu, bandymus per neva iš Prezidentūros atsiųstą elektroninį
laišką virusu „užkrėsti“ URM ir Lietuvos ambasadų užsienio valstybėse
kompiuterius šiuo metu tiria specialiosios tarnybos, kurios turi nustatyti,
iš kur buvo siųstas pavojingas laiškas.
„Toliau savo darbą atlieka specialios tarnybos ir jos aiškina (iš kur
siųstas virusas - BNS). Mes tik garantavome mūsų sistemų saugumą“, - sakė
P.Vaitiekūnas.
Kaip trečiadienį rašo „Lietuvos rytas“, internetiniai įsilaužėliai mėgino
patikrinti Lietuvos specialistų budrumą - prieš kurį laiką Estiją sudrebinęs
internetinių įsilaužėlių iš Rusijos puolimas gali tapti ir Lietuvos
realybe.
Virtualios erdvės piratų taikiklyje neseniai buvo atsidūrusios
Prezidentūra, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasados užsienio
valstybėse. Šių institucijų specialistai laiku pastebėjo pavojų ir jo
išvengė.
Dienraščio žiniomis, jei tai nebūtų pavykę, neva iš Prezidentūros
išsiųstame elektroniniame laiške paslėptas programinis virusas iš Užsienio
reikalų ministerijos būtų pasklidęs po visas diplomatines atstovybes.
Informacinių technologijų specialistai išsiaiškino, jog laiškas buvo
išsiųstas ne iš Prezidentūros tarnybinės stoties, o greičiausiai kažkur iš
Vokietijos.
Po to, kai pavasarį Estijos politikai ir valdžios institucijos davė
griežtą atkirtį iš Talino centro pašalintos sovietinio kareivio skulptūros
aršiems gynėjams, Estijos kompiuterines sistemas užgriuvo elektroninių atakų
banga.
Buvo puolami ne tik pagrindinių valstybės institucijų bei politinių
partijų tinklalapiai, bet ir televizijos kanalų, mobiliojo ryšio operatorių,
informacijos tarnybų, bankų elektroninės sistemos. Pagrindinis tų atakų
tikslas buvo kuo labiau pakenkti nuo elektroninės erdvės labai priklausomos
Estijos ekonomikai.
Estams tada į pagalbą atėjo ir NATO ekspertai. Aljansas dar prieš
kelerius metus parengė savo nares kibernetinio karo atvejui. Po įvykių
Estijoje vėl buvo prisimintos grėsmės, vasarą vyko net specialūs NATO
pareigūnų posėdžiai. Internetinių teroristų atakas atlaikiusi Estija ėmėsi
griežtinti savo įstatymus. Tokie išpuoliai prilyginami terorizmui ir už juos
numatytos griežtos bausmės.