„Tai, ką išvydau, mane sukrėtė iki širdies gelmių, esu šokiruotas. Šiose kapinėse ilsisi mano seneliai, visa mano giminė kilusi iš Kauno. Negaliu ramiai jaustis matydamas, kaip niokojamos kapinės ir niekinamas mirusiųjų atminimas“, - sakė Izraelyje gyvenantis rabinas Josefas Chevroni.
Pro sudaužytus tautiečių paminklus ramiai negalėjo praeiti ir kiti Kaune viešėję stambiausių JAV bei Izraelyje veikiančių pasaulio litvakų žydų ortodoksų studijų centrų, bendruomenių - ješivų – vadovai.
Labiausiai juos pašiurpino apsilankymas prie Kauno Gaono, rabino Icchako Alchoneno Spektoriaus sūnaus kapo. Rabinai ir juos lydėjęs Kauno religinės žydų bendruomenės reikalų tvarkytojas Mauša Bairakas buvo šokiruoti, kuomet išvydo suskaldytą ir visiškai nuniokotą paminklą.
„Tai didžiausias barbarizmas. Prieš kelis metus Lietuvoje viešėjęs Gaono sūnaus anūkas surado senelio kapą, pasamdė darbininkus, kurie atstatė paminklą. Šią vasarą jis dar stovėjo, tačiau dabar jau guli suskaldytas“, - piktinosi M.Bairakas.
Iš Lietuvos save kildinantys rabinai sakė nenuleisią rankų ir apie vandalų nusiaubtas Kauno Žydų kapines informuosią pasaulinę žydų bendruomenę. Rabinai sieks, kad šios kapinės būtų perduotos Kauno religinės Žydų bendruomenės žinion ir inicijuos lėšų rinkimą jų sutvarkymui.
Penktadienį Kauno religinės žydų bendruomenės vadovai ketina susitikti su Kauno meru Andriumi Kupčinsku. Susitikimo metu ketinama aptarti kapinių perdavimo bendruomenei galimybes.
„Manau, reikia skubiai rasti išeitį iš šios gėdingos situacijos. Šiose kapinėse palaidoti ne tik mano seneliai, bet ir daugybė kitų, Lietuvai nusipelniusių žydų. Mums skaudu matyti, kad kapinės, kuriuose ilsisi mūsų protėviai šitaip nuniokotos“, - sakė iš Lietuvos kilęs rabinas J.Chevroni.
Radvilėnų plente esančios Senosios Kauno žydų kapinės jau seniai yra tapusios miesto gėdos simboliu. Nors valdžia nuolatos deklaruoja besirūpinanti mirusiųjų atminimu ir tvarkanti žydų kapus, čia nebaudžiami siautėja vandalai, kapinės tapo narkomanų bei girtuoklių priebėga. Miesto vadovai sukrunta nebent prieš degelacijų iš užsienio apsilankymą, tuomet pasistengiama nušienauti vešinčią žolę, minimaliai sutvarkyti aplinką.
Jau kurį laiką Kauno vadovai kalba apie žydų kapinėse palaidoto Lietuvos estrados pradininko Danieliaus Dolskio atminimo įamžinimą. Už kelis tūkstančius litų buvo restauruotas antkapis, tačiau situacija liko nepakitusi. D.Dolskio kapas skendi šiukšlėse, aplinkui mėtosi tušti alaus buteliai.
Kaune gyvenanti negausi žydų bendruomenė neturi finansinių galimybių sutvarkyti nuniokotą kapinių teritoriją.
„Dauguma Kaune tebegyvenančių žydų yra garbaus amžiaus, tad neturime nei fizinių, nei finansinių galimybių sutvarkyti kapines. Be to, jos priklauso ne mums, o miestui. Jeigu kapines bus nuspręsta perduoti bendruomenei, viliamės surasti lėšų jų sutvarkymui“, - sakė Kauno religinės Žydų bendruomenės atstovas M.Bairakas.