***
- Ką jums asmeniškai reiškia Konstitucijos diena ir Konstitucija?
- Man Konstitucija – kasdienio darbo įrankis ir orientyras. O Konstitucijos diena įprasmina tai, ką mano kolegos Konstituciniame Teisme ir aš dirbame kiekvieną dieną.
- Ar po 15 metų nuo tada, kai referendume buvo priimta Lietuvos Konstitucija, galima teigti, kad Lietuvoje yra visiškai susiformavusi konstitucinė doktrina?
- Kai prieš 15 metų referendume buvo balsuojama dėl Lietuvos Konstitucijos, dar nebuvo institucijos, kuri būtų formavusi oficialią konstitucinę doktriną. Šiandien tokia institucija yra Konstitucinis Teismas. Oficiali konstitucinė doktrina buvo formuojama kiekvienoje Teismo nagrinėjamoje byloje; ji ir toliau kasdien formuojama vadovaujantis jau anksčiau suformuota konstitucine doktrina.
Sakyti, kad Lietuvos konstitucinė doktrina yra visiškai susiformavusi, negalime, tačiau negalima paneigti ir to, kad turime plačią konstitucinę doktriną įvairiais klausimais. Kita vertus, jokioje valstybėje oficialios konstitucinės doktrinos formavimas niekada nebūna baigtas; tai nuolatinis procesas..
- Pastaruoju metu politikai vis dažniau aiškina, kad Konstitucinis Teismas turi pernelyg didelių galių ir net jomis piktnaudžiauja. Ar tai tiesa?
- Nenorėčiau ginčytis. Samprotavimai, kad konstituciniai teismai turi per daug galių, tokie pat seni, kaip pati konstitucinė justicija. Kai tik atsirado konstitucinė kontrolė, atsirado ir tvirtinančių, esą konstituciniai teismai nėra demokratiškai išrinkti ir niekam neatskaitingi, kad jie turėtų būti „kontroliuojami“. Vartojamos net tokios metaforos kaip „teisėjų diktatūra“, „juodosios mantijos aristokratija“.
Taip manančių visuomet buvo ir bus. Juolab kad konstituciniai teismai iš tikrųjų nėra renkami. Kita vertus, jokie teismai nėra renkami! Svarbiausia, kad juos formuoja demokratiškai išrinktos institucijos, Lietuvos Konstitucinio Teismo atveju – Seimas. Tiesa ir tai, kad Konstitucinis Teismas iš tikrųjų nėra kam nors atskaitingas. Bet ar norėtume, kad jis atsiskaitytų, tarkime, Seimui?
Jei Konstitucinis Teismas turėtų kam nors atsiskaityti, jis nebūtų Konstitucinis Teismas, apskritai ne teismas. Teisėjai atsako prieš Konstituciją ir savo profesinę sąžinę. Reikia turėti galvoje, kad Konstitucinio Teismo sprendimai visuomet susiję su kieno nors interesais – politiniais taip pat, nes naikinami kitų valdžios institucijų sprendimai.
Dėl to konstituciniai teismai visuomet buvo ir bus kritikuojami. O dėl galių platumo...
Galiu pasakyti, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas turi nė kiek ne didesnes galias, negu daugelio Europos šalių konstituciniai teismai. Kai kuriose srityse mūsų šalies Konstitucinio Teismo galios yra net mažesnės.
- Kokią reikšmę valstybėje turi konstitucinė kontrolė?
- Konstitucinė kontrolė – saugiklis, turintis užtikrinti, kad politiniai sprendimai neperžengtų aukščiausiosios teisės nubrėžtų ribų ir nebūtų priimami tą aukščiausiąją teisę ignoruojant, apeinant. Aukščiausioji teisė yra Konstitucija.
Visi sprendimai, kuriuos priima bet kuris teisę kuriantis arba teisę taikantis subjektas, turi „išlaikyti“ aukščiausiosios teisės testą, juos turi būti įmanoma patikrinti konstitucingumo aspektu. Šiuo atžvilgiu konstitucinė kontrolė papildo demokratijos sampratą. Demokratija yra ne tik daugumos valia; šiuolaikiniame pasaulyje demokratija – tokia daugumos valia, kuri atitinka aukščiausiąją teisę.
- Vos tik paskelbus Konstitucinio Teismo sprendimą dėl teisėjų valstybinių pensijų įstatymo atitikties Konstitucijai, pasigirdo kalbų, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje. Ką apie tai manote?
- Tokios kalbos nestebina, kaip ir tai, kad pirmieji komentarai pasipylė dar prieš paskelbiant nutarimo tekstą interneto tinklapyje (šiuo metu, kai kalbamės, jis dar oficialiai nepaskelbtas „Valstybės žiniose“).
Pabrėšiu viena: jeigu kurie nors įstatymai negalėtų būti tiriami Konstituciniame Teisme, tai reikštų, kad jie pašalinami iš konstitucinės kontrolės sferos, vadinasi, toje srityje galima priiminėti bet kokius sprendimus. O juk šis nutarimas dėl teisėjų valstybinių pensijų įstatymo iš esmės niekuo nesiskiria nuo kelių ankstesnių nutarimų dėl kitų asmenų socialinių garantijų – dirbančių pensininkų, dirbančių į pensiją išėjusių pareigūnų, dirbančių buvusių karių...
Jeigu visiems dirbantiesiems socialinės garantijos (taip pat ir uždirbtos pensijos) būtų nustatytos, o teisėjams – ne, nemanau, kad tai pasitarnautų mūsų teisinei sistemai. Kas, jei ne Konstitucinis Teismas, galėtų spręsti teisėjų klausimus kaip minėtų atveju? Politikai? Jie jau sprendė, o žmonės, kurių teisės buvo pažeistos, ėjo į teismus...
- Ar Konstitucinio Teismo tyrimas gali būti platesnis nei formaliai prašoma pareiškėjo kreipimesi į Teismą?
- Taip. Konstitucinis Teismas nagrinėdamas bylą pats sprendžia, kokia apimtimi turi būti tiriama teisės akto atitiktis Konstitucijai, taip pat kokia oficiali konstitucinė doktrina yra pakankama (arba nepakankama) pagrindžiant atitinkamą sprendimą. Bylą juk nagrinėja teismas, o ne pareiškėjas, juo labiau ne suinteresuotas asmuo – valstybės institucija, išleidusi ginčijamą aktą.
Pateiksiu konkretų pavyzdį. Konstitucinio Teismo viešo posėdžio išvakarėse Vyriausybė panaikino ginčijamą nutarimą ir priėmė naują, kuriame buvo nustatytas toks pats teisinis reguliavimas. Kas būtų, jeigu Konstitucinis Teismas apsiribotų vien seno, „mirusio“ nutarimo tyrimu ir paliktų be priežiūros naująjį, kuris buvo ne mažiau antikonstitucinis? Ar tai pasitarnautų tai teisingumui ir teisėtumui, ar ne?
Be to, kartais ištirti teisės aktą neperžengiant prašymo ribų apskritai neįmanoma, nes jame daromos nuorodos į kitus teisės aktus, kurių formaliai niekas neginčija, bet, neišsiaiškinus jų turinio, ginčijamo akto turinys apskritai negali būti atskleistas. Būna ir taip, kad pareiškėjas prašo ištirti, ar teisės aktas neprieštarauja vienam Konstitucijos straipsniui, o Konstitucinis Teismas nustato, kad jis prieštarauja ne tam, o kitam straipsniui, nes Konstitucija – tai visuma, ir Konstitucinis Teismas turi padaryti išvadą, ar aktas prieštarauja Konstitucijai, ar ne. Ir dar.
Tarkime, pareiškėjas mano, kad Vyriausybės nutarimas prieštarauja įstatymui – bet būna, kad pats tas įstatymas, nors jo niekas neginčija, prieštarauja Konstitucijai! Ar atliktų Konstitucinis Teismas savo funkciją, jeigu jis „nukirstų“ Vyriausybės nutarimą, kuris pažeidžia antikonstitucinį įstatymą, o patį tą įstatymą paliktų galioti, taigi, aprobuotų?
- Kokia Jūsų nuomonė apie planuojamą įtvirtinti individualų piliečio konstitucinį skundą?
- Lietuva yra subrendusi individualiam konstituciniam skundui, kuris yra dar viena garantija ginant savo teises, garantija, kad bylas sprendžiantys teismai racionaliai ir kritiškai žvelgs į taikomą teisę.
Kitų pasaulio šalių patirtis liudija, kad per individualius skundus į konstitucinius teismus patenka išties fundamentalūs konstituciniai klausimai, kurie kitaip gal ir nebūtų iškelti. Be abejo, šią naujovę, kuri, tikiuosi, bus įgyvendinta, galima būtų sugadinti duris į Konstitucinį Teismą atvėrus per plačiai ir nenustačius jokių „filtrų“.
Bet individualaus konstitucinio skundo institutas turi tiek pliusų, kad jokie minusai jų neperbrauks.
- Ko palinkėtumėte Lietuvos teisininkams, politikams ir visuomenei Konstitucijos penkiolikmečio proga?
- Visuomenei – vadinasi, ir politikams bei teisininkams – noriu palinkėti, kad Konstitucija būtų gerbiama, kad jos būtų paisoma. Taip pat kad ši Konstitucija gyvuotų kuo ilgiau ir nebūtų iš pagrindų keičiama. Nes tai gera Konstitucija.