„Pasirašiau paprastai, iš kairės į dešinę. (...) Niekas išvadų dėl
pažeidimų nepateikė, aš pats savo atsakymą buvau davęs, kad aš ten pažeidimų
nematau“, - žurnalistams penktadienį sakė Seimo vadovas.
V.Muntianas buvo paprašęs Seimo etikos sargų išvadų, ar vadinamasis
Liustracijos įstatymas, apibrėžiantis rezervo karininko sąvoką ir
įpareigojantis juos įtraukti į specialią įskaitą, parlamente buvo priimtas
laikantis Seimo Statuto reikalavimų.
Spalio 18-ąją į Seimo vadovą kreipėsi 30 parlamentarų prašydami stabdyti
naujo Liustracijos įstatymo įsigaliojimą.
Kreipimesi į Seimo pirmininką buvo pažymima, kad Nacionalinio saugumo ir
gynybos komitetas (NSGK) iki pat balsavimo nepateikė iki galo suredaguotos
įstatymo projekto versijos. Taip pat pastebima, kad Seimo Teisės
departamento išvada buvo pateikta jau prasidėjus Seimo plenariniam
posėdžiui, kai tuo tarpu Seimo Statutas reikalauja, kad tai būtų padaryta ne
vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki posėdžio.
Be to, teigiama, kad Teisės departamento išvadose pateiktos rimtos
pastabos, leidžiančios abejoti, ar projektas neprieštarauja Konstitucijai ir
Europos žmogaus teisių konvencijai.
Galiausiai, Seimo pirmininkui adresuotą raštą pasirašę 30 Seimo narių
atkreipė dėmesį į tai, kad balsavime dalyvavo tik 65 parlamentarai, tuo metu
salėje turėjo būti ne mažiau nei 71 seimūnas.
Reaguodamas į šį prašymą, Seimo pirmininkas, užuot perdavęs naująjį
įstatymą pasirašyti prezidentui, nurodė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai
ištirti parlamentarų pastabas dėl galimų procedūrinių pažeidimų jį priimant,
tačiau pats pabrėžė nematantis jokių pažeidimų.
Pagal Seimo Statutą, gavusi prašymą Etikos ir procedūrų komisija ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.
Tačiau šiuo metu Etikos komisija yra neveiksni, nes joje iš 12 narių
realiai liko tik 3, tuo tarpu komisijos posėdžiai yra teisėti, jei juose
dalyvauja ne mažiau nei 7 žmonės.
Etikos komisija pradėjo byrėti, kai Seimui praėjusią savaitę dėl
skandalingo vojažo į Maskvą nepavyko atstatydinti komisijos vadovės
darbietės Romualdos Kšanienės. Apie pasitraukimą paskelbus 9 komisijos
nariams, joje be R.Knašienės liko jos bendrapartietis Manfredas Žymantas ir
liberaldemokratas Remigijus Ačas.
Nesant kvorumo komisija neapsvarstė Seimo pirmininko prašymo, todėl
V.Muntianas penktadienį perdavė jį pasirašyti prezidentui Valdui Adamkui.
Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai
paskelbia prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė
įsigaliojimo diena.
Naujasis liustracijos procedūras nustatantis įstatymas, kuris apibrėžia
ir KGB rezervo karininko sąvoką, priimtas spalio 11-ąją. Įstatymas nurodo,
jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų
darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią
įskaitą.
Jame nustatoma, kad rezervo karininkas yra asmuo, įtrauktas į buvusios
Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė
dalis, skirta karo grėsmės, jo pradžios, stichinių nelaimių ar masinių
riaušių metu, taip pat karo atvejais.
Įsigaliojus įstatymui, šį apibrėžimą atitinkantys asmenys turėtų būti
įrašyti į buvusių sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojų, slaptųjų
bendradarbių bei rezervo karininkų įskaitą. Įskaitos sąraše atsidūręs asmuo
būtų paviešintas, jei norėtų tapti Seimo nariu, prezidentu,
europarlamentaru, teisėju, prokuroru ar eiti kitas nacionaliniam valstybės
saugumui „jautrias“ pareigas.
Įstatymas, dėl kurio į V.Muntianą kreipėsi parlamentarai, skirtas
nustatyti apribojimus neprisipažinusiems buvusios sovietinio saugumo
pareigūnams bei bendradarbiams.
Jie negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria parlamentas, prezidentas,
Seimo pirmininkas, Vyriausybė ar premjeras, jiems užkirstas kelias užimti
aukštas pareigas ministerijose, dirbti valstybės ir savivaldybių
institucijų, taip pat nebūtų leidžiama būti prokurorais, dirbti Valstybės
saugumo departamente (VSD pareigūnais), diplomatinėje tarnyboje ir
panašiai.
Tuo tarpu prisipažinę sovietų saugumiečiai bei bendradarbiai šių sankcijų
išvengtų.
Įstatyme taip pat užtrenkiamos durys prisipažinti pavėlavusiems.
Buvusiame įstatyme numatytas terminas jau yra pasibaigęs, todėl nespėjusiems
kitos galimybės naujasis įstatymas nesuteikia.
Pakeistasis įstatymas numato ir visiškai kitus Liustracijos komisijos
veiklos pagrindus. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais. Pastaruoju
metu komisija byrėjo - iš 5 buvusių narių tebedirbo tik 3.
Naujajame įstatyme numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš
valstybės biudžeto lėšų, ją sudarys 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas,
generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro
generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas.
Bendrą komisijos sudėtį tvirtinti pavesta Seimui.