Pieno ūkiams šios srities specialistų reikia ir reikės. Ne veltui beveik du trečdaliai „Ūkininko patarėjo“ organizuojamo konkurso „Mis ūkininkaitė“ dalyvių fotografavosi su melžėjų atributais.
Geriausia šalies melžėja „tandemo“ tipo aikštelėje pripažinta Veronika Naujokienė iš LVA Praktinio mokymo ir bandymų centro ūkio (Kauno r.). Antroji vieta atiteko Daliai Dinapaitei iš LŽŪU mokomojo ūkio (Kauno r.).
Tarp jaunųjų melžėjų pirmąją vietą iškovojo Petras Breiteris, atstovaujantis savo tėvo ūkiui (Šilalės r.). Antroji vieta teko Kristinai Žemgulienei iš Dumšiškių žemės ūkio bendrovės (Raseinių r.), o trečioji – Ingai Venclovienei iš Marytės Šlečkuvienės ūkio (Skuodo r.). „Eglutės“ tipo melžimo aikštelėje geriausių rezultatų pasiekė ir pirmąją vietą laimėjo Genė Mikalauskienė iš Pauliukų ŽŪB (Jonavos r.). Antrasis buvo Romas Norkus, atstovaujantis savo ūkiui (Vilkaviškio r.), trečioji – Loreta Lukoševičienė iš Irenos Daukantienės ūkio (Jonavos r.).
Tarp studentų pirmoji vieta atiteko Sonatai Stancelytei iš Žemaitijos kolegijos (Rietavo sav.), antroji – LŽŪU studentei Mildai Šneiderytei. Abi prizininkės melžti išmoko tėvų ūkiuose.
Melžimo karvių stovėjimo vietose rungtyje pirmoji vieta pripažinta Irenai Zaicevai (Žvirblonių ŽŪB, Pakruojo r.), antroji – Junitai Rudienei (Skaistgirio ŽŪB, Joniškio r.), trečioji – Reginai Povilaitienei (Skaistgirio ŽŪB, Joniškio r.).
Moksleivių grupėje geriausiai melžė Paulius Bartkevičius (Plungės r.), jam nedaug nusileido Alvyda Bočkutė (Klaipėdos r.). Abu jaunuoliai melžti mokėsi savo tėvų ūkiuose.
Seimo Kaimo reikalų komiteto apdovanojimus pelnė melžėjų varžytuvių prizininkės – studentė Milda Šneiderytė ir moksleivė Alvyda Bočkutė.
Žemės ūkio rūmų įsteigtais prizais apdovanoti ekologinio ūkio savininkas ir geriausias Biržų rajono melžėjas Vytautas Stankevičius bei Klaipėdos rajono pažangaus ūkio savininkė ir geriausia rajono melžėja Ilona Marcinkevičienė.
Varžytuvių nugalėtojus ir prizininkus sveikino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius, Seimo narys Gintautas Mikolaitis, žemės ūkio viceministrė Virginija Žoštautienė, LVA rektorius Henrikas Žilinskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, konkurso informacinio rėmėjo „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas ir kiti.
Šiemet siekiant išaiškinti geriausias šalies melžėjas, varžytuvės vyko devyniolikoje rajonų. Vasaros viduryje jos startavo Joniškio rajone. Vėliau estafetę išsiaiškinti geriausią rajono melžėją perėmė Kėdainių, Jonavos, Plungės, Kretingos, Skuodo, Klaipėdos, Kauno, Prienų ir kiti rajonai. Pirmąkart varžytuves rengė Anykščių bei Vilkaviškio rajonai. Nesugebėta suorganizuoti renginių Alytaus, Marijampolės, Šakių, Šiaulių, Radviliškio, Kaišiadorių, Šalčininkų, Švenčionių, Vilniaus rajonuose.
Kaip „ŪP“ sakė varžytuvių vyr. teisėjas Josifas Tacas, renginį organizavo Lietuvos veterinarijos akademija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, VĮ „Pieno tyrimai“, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Žemės ūkio ministrės ir organizacinio komiteto pirmininko - LVA rektoriaus įsakymais patvirtinta aštuonių teisėjų komanda lankėsi kiekviename rajone, kur vyko varžytuvių turai, vertino melžėjų teorines žinias ir sanitarinį melžtuvų apdorojimą, sanitarinį melžėjų pasirengimą darbui ir tešmens paruošimą, mechanizuotą melžimą ir išmilžį, pieno švarumą ir gebėjimą nustatyti somatines ląsteles.
LVA Melžimo mokymo centro vadovas bei varžytuvių vyr. teisėjas J. Tacas akcentavo, kad šalyje rengti melžėjų meistriškumo varžybas paskatino dėmesys pieno kokybei ir melžėjos darbo kultūrai. Konkurso užuomazgos – tarpukario Lietuvoje. Tuomet Žemės ūkio rūmai organizuodavo ūkininkaičių kursus, o pasibaigus jiems – parodomąsias melžimo varžybas. Sovietmečiu melžėjų varžytuvės rengtos 1966-1989 metais. Vėliau tradicija atgaivinta 2000 m. Tais metais Veisiejų žemės ūkio mokykloje surengtos parodomosios Alytaus apskrities melžėjų varžytuvės. Pirmosios respublikinės varžytuvės įvyko 2001 m. LVA mokomajame ūkyje Muniškėse (Kauno r.). Pirmosios tarptautinės varžytuvės vyko 2005 m. Tuomet LVA ūkyje dalyvavo 39 melžėjai iš 23 šalies rajonų ir 3 melžėjai iš Estijos. Praėjusiais metais respublikinės melžėjų varžytuvės vyko ūkininkų ūkiuose Raseinių, Kauno ir Prienų rajonuose, dalyvavo daugiau nei šimtas melžėjų. Šiemet dalyvių skaičius priartėjo prie pusantro šimto. Pavyzdžiui, melžimo karvių stovėjimo vietose rungtyje dalyvavo 66 melžėjai, „eglutės“ tipo aikštelėje – 44, „tandemo“ – 8, jaunųjų ūkininkų varžėsi 10, studentų – 6, moksleivių – 4.
Pasak J. Taco, visi šiųmečių varžytuvių dalyviai buvo pasirengę, gerai išmanė melžimo teoriją ir praktiką. Tačiau laikas pagalvoti ir apie melžėjų rengimo atnaujinimą. Antai Alantos žemės ūkio mokykloje (nuo 2002 m. – Alantos technologijų ir verslo mokykla) pagerbiant žemdirbio profesijas pasirinkusius jaunuolius, pasigesta ir melžėjų, ir traktorininkų. Jų vietą užėmė barmenai, tolimųjų reisų vairuotojai, staliai. Šiemet varžytuvėse dalyvavo tik Balbieriškio (Prienų r.) ir Simno (Alytaus r.) žemės ūkio mokyklų moksleiviai, kurie vos ne savarankiškai mokėsi melžimo technologijos.
Melžėjų varžytuvės šiemet sulaukė didžiulio modernių pieno ūkių savininkų, pieno perdirbimo įmonių vadovų dėmesio. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba už kvalifikuotą darbą melžėjoms skyrė tris prizus: už individualų sanitarinį pasiruošimą apdovanota Alvyda Iljina iš Lygumų ŽŪB (Pakruojo r.), už somatinių ląstelių nustatymą – Rasa Šidlauskienė (Skilvonių ŽŪB (Joniškio r.), už švariausiai pamelžtą pieną – Diana Barščiauskienė iš J. Jurgeliūno ūkio (Pakruojo r.).
Šventėje netrūko dovanų ir prizų. Visi varžytuvių rėmėjai bei sveikinusieji pripažino, jog šalyje kvalifikuotų melžėjų, kurioms galima patikėti itin produktyvias melžiamų karvių bandas, reikėjo, reikia ir reikės.