„Mes turime įstatymą, techninė redakcija jo jau yra atlikta, į visus
pasiūlymus atsižvelgta, tačiau yra kelios siauros (diskutuotinos - red.)
vietos. Visos kitos nesulaukė diskusijų“, - žurnalistams penktadienį sakė
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.
Naujoji įstatymo redakcija numatys, kad partijos gali būti finansuojamos
tik iš biudžeto ir fizinių asmenų aukų, tuo metu juridiniai asmenys
nebeturės galimybės šelpti politikų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Julius Jasaitis žurnalistams
teigė, kad siūlymu nebeleisti fiziniams asmenims finansuoti partijų siekiama
skaidresnių rinkimų. Kartu jis pridūrė, jog vis tiek gali būti ieškoma
galimybių apeiti įstatymo reikalavimus.
„Tai galimas dalykas, kad reikėtų sustiprinti priežiūrą ir kontrolę, kad
nebūtų finansuojama per fizinius asmenis, bet tai darytų juridiniai asmenys,
kaip ir anksčiau“, - žurnalistams aiškino J.Jasaitis.
Įstatymo projekte taip pat numatoma riboti ir pavienių (fizinių) asmenų
aukų dydį - šiuo metu per metus vienas žmogus savo mylimą partiją gali
skirti iki 39 tūkst. litų (300 MGL), tuo metu pagal naująją įstatymo
redakciją ši suma sumažėtų 10 kartų - iki 3 tūkst. 900 litų (30 MGL).
Naujasis įstatymas nustatys tik finansavimo šaltinius, jų ribojimą bei
finansavimo kontrolę, bet nereguliuos biuždetinio partijų finasavimo dydžio.
Partijų pajamos iš biudžeto priklauso nuo Biudžeto sandaros įstatymo,
kuriame partijoms numatoma konkreti suma.
Pavyzdžiui, šiais metais partijoms buvo skirta 15 mln. litų, o kitais
numatoma 20 mln. litų.
Daugiausia diskusijų naujajame įstatyme kelia paslėptoji politinė reklama
- darbo grupės nariai nesutaria, ką galima laikyti užslėpta politine
reklama
„Mes ginčijamės dėl to, kad būtų galima atpažinti, kokia politinė reklama
laikytina užslėpta ir ką tokiu atveju daryti. Na, gyvenimiška situacija,
kaip atskirti, kad nebūtų apskritai uždrausta bet kokia forma parodyti
politikos. Na, tarkim, politikas yra aistringas žvejys ar filatelistas ar
muzikantas ar augina daug vaikų, arba puikiai galima valgį, kad apskritai
tokios laidos nebūtų eliminuotos“, - pasakojo J.Jasaitis.
Šiuo metu Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir
finansavimo kontrolės įstatymas neapibrėžia paslėptos politinės reklamos,
bet, VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, dažniausiai komisija paslėpta
politine reklama laiko nepažymėtus skelbimus ar publikacijas, o už tai
baudžiama pinigine bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
„Dabar ta sąvoka yra įvedama, bet mes ginčijamės, ką apibrėžti, kaip
paslėptą reklamą. Kaip palyginimui imamos sąvokos iš Reklamos įstatymo, bet
ne visos to įstatymo nuostatos tinkamos politinei reklamai“, - BNS aiškino
Z.Vaigauskas.