„Restitucijos procese turi dalyvauti suinteresuoti žydų visuomenės
atstovai ir apskritai Lietuvos piliečiai“, - tvirtina profesorius
J.Parasonis.
Jo teigimu, kartu būtina paruošti specialią grąžinamo žydų turto
panaudojimo programą, kuriai, be pasaulio litvakų - iš Lietuvos save
kildinančių žydų - pritarti turėtų ir Lietuvos visuomenė bei Vyriausybė.
„Lietuvos visuomenė turi būti viešai apie ją (programa - BNS) informuota,
paskelbiant grąžinamų objektų sąrašą, taip pat sąrašą negražinamų su
atitinkama motyvacija bei kompensacijų sumomis“, - teigia vienas iš buvusių
žydų bendruomenės vadovų.
Anot J.Parasono, programai parengti būtinos rimtos mokslinės studijos,
kurioms Vyriausybė turi pajungti atitinkamas mokslines pajėgas bei
visuomenės atstovus.
Šią savaitę Lietuvoje viešėję pasaulio litvakus vienijančių organizacijų
atstovai pareiškė, jog nori patys dalyvauti grąžinant jų protėviams
Lietuvoje priklausiusią nuosavybę arba kompensaciją už ją.
Stambiausių JAV bei Izraelyje veikiančių pasaulio litvakų žydų ortodoksų
studijų centrų, bendruomenių vadovų teigimu, išlikusio religinio
bendruomeninio turto arba kompensacijos už jį gavėjais pretenduojančios
tapti Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuvos žydų paveldo fondas bei Amerikos
žydų komitetas litvakų interesams neatstovauja.
Lietuva iki šiol skausmingai sprendžia, kaip kompensuoti žydams už
bendruomeninį turtą, kurį praėjusio amžiaus viduryje nusavino arba sunaikino
nacių ir sovietų okupacinės administracijos.
Oficialaus surašymo duomenimis, 2001 metais Lietuvoje gyveno 4 tūkst.
žydų, iš kurių daugiau nei 3 tūkst. - Vilniuje. Iki Antrojo pasaulinio karo
Lietuvos žydų bendruomenė vienijo 220 tūkst. narių.