Jaunimo mokykla kratosi blogo įvaizdžio (video)

Mokytis norinčių vilniečių eilės driekiasi ne tik prie prestižinėmis laikomų sostinės gimnazijų ir vidurinių mokyklų.

Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokykloje šiemet naujus mokslo metus pradėjo 69 mokiniai. Tačiau dar beveik pusšimtis norinčiųjų čia netilpo.

Žiūrėkite Lrytas.lt reportažą - „Jaunimo mokykla kratosi blogo įvaizdžio".

Kai kuriems jauniesiems vilniečiams ši mokykla – lyg bandymas griebtis šiaudo kabinantis į gyvenimą.

Žiūrėkite Lrytas.lt reportažą - „Jaunimo mokykla kratosi blogo įvaizdžio“.

Konfliktai su mokytojais, bėgimai iš pamokų, nesutarimai su tėvais, netgi gyvenimas gatvėje – tokiais išgyvenimais paženklintos daugelio mokyklos auklėtinių biografijos.

„Gijos“ mokykla prieš 13 metų Vilniuje įkurta pagal Danijos jaunimo mokyklų pavyzdį.

Tačiau, kitaip nei Danijoje, per tuos metus mieste mokyklai iki šiol neatsirado laisvų patalpų.

„Gijos“ jaunimo mokykla glaudžiasi po A.Vivulskio pagrindinės mokyklos stogu.

Paradoksalu, bet net patekę į šią mokyklą jaunieji vilniečiai neretai priversti slėpti, kur mokosi.

„Aš iki šiol nuo kitų slepiu, kokioje mokykloje mokausi. Kodėl? Dėl išankstinės žmonių nuostatos“, – „Sostinei“ prasitarė Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokyklos dešimtokas Matas.

„Čia mokosi tik alkoholikų vaikai, mokymo programa pritaikyta protiškai atsilikusiems, o baigęs tokią įstaigą nieko gyvenime nepasieksi“, – tokių reakcijų iš savo artimųjų prisipažino sulaukę nemažai jaunimo mokyklos auklėtinių.

Tačiau „Gijos“ jaunimo mokyklą baigę vilniečiai tvirtina, kad tokios nuostatos yra nepagrįstos.

Prieš ketverius metus mokyklą baigusi Laura Kaziukonytė dabar studijuoja Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU).

„Mokykloje, iš kurios atėjau mokytis į „Gijos“ mokyklą, man trūko motyvacijos. Bėgau iš pamokų, konfliktavau su mokytojais.

Vidurinėse mokyklose pedagogai tave greitai „nusodina“.

Esą nieko nemoki, esi kvailas, iš tavęs nieko nebus. Kai dabar sutinku buvusius mokytojus, šie stebisi: „Ką, tu studijuoji?“. Sakau, kad tai jūs buvote mane nuvertinę“, – kalbėjo L.Kaziukonytė.

Mergina neslėpė, kad jos draugai, sužinoję apie planus mokytis jaunimo mokykloje, bandė ją atkalbinėti.

Mokslams jaunimo mokykloje priešinosi ir pernai „Gijos“ mokyklą baigusios Aleksandros Berezinos tėvai.

„Tėvai buvo girdėję, kad čia mokosi vaikai iš asocialių šeimų. Bet aš atsitempiau mamą į mokyklą apsidairyti, ir ji apsigalvojo.

Draugai irgi iš karto mane „nurašė“. Neva čia mokosi tik kažkokie atsilikėliai. Bet čia – tokie patys žmonės, kaip ir kitose mokyklose“, – tikino Aleksandra. Baigusi mokyklą, mergina ėmė mokytis kirpėjos specialybės.

Direktorės pavaduotoja Genovaitė Sabuckienė neslėpė, jog pirmieji mokslo metų mėnesiai būna sunkūs ir pedagogams, ir auklėtiniams.

„Į klasę ateina šešiolika vaikų iš skirtingų mokyklų. Jau vien juos visus susodinti klasėje yra menas. Vieni iš pradžių užguiti tyli, kiti ant spintų sėdi. Tačiau 95 procentai atėjusiųjų vėl pakyla gyvenimui – kitaip jie būtų gatvėje“, – tvirtino G.Sabuckienė.

Pedagogai tvirtino, kad kai kurie naujokai iš pradžių bijo net viešai kalbėti.

„Viena mergina, atėjusi į mūsų mokyklą, taip bijojo kalbėti kitiems girdint, kad jai net rankos imdavo drebėti. Nors ji mokėsi devintoje klasėje, aš jai turėjau aiškinti trečios klasės uždavinius.

Ta mergina sakė, kad anksčiau lankytoje mokykloje ji buvo labai tyli ir rami. Už tai jai mokytojai rašydavo ketvertus ir leisdavo mokytis aukštesnėje klasėje.

Broliai dvyniai, tapę mūsų auklėtiniais, irgi panašiai kalbėjo.

Jiems ankstesni mokytojai liepdavo tyliai sėdėti, o už tai rašydavo teigiamą semestro pažymį.

Bet juk vaikams su tokiomis žiniomis reikės gyventi toliau“, – piktinosi G.Sabuckienė.

Mokytojai prisiminė vieną naujoką, kuris du mėnesius bijodavo per pertraukas eiti į koridorių. Mat ankstesnėje mokykloje jį nuolat koridoriuje mušdavo.

Kartais mokytojams tenka susidurti ir su smurto proveržiais šeimose, kuriose auga vaikai.

„Vienas berniukas skundėsi, kad patėvis jį nuolat muša. Mama sukūrė antrą šeimą, kurioje tas vaikas jautėsi nereikalingas.

Jis net prie pietų stalo namuose neturi teisės prieiti.

Nuvažiavome į jų namus, o mūsų neįleidžia. Tarpduryje pasirodžiusi mama ėmė rėkti, koks jos sūnus blogas.

Vaikas, klausydamas, kaip apie jį kalbama, apsišlapino. Galiausiai šiaip taip sutarėme, kad vaikui bus geriau gyventi pas močiutę.

Bet mes niekada nekaltiname vaikų motinų. Jos jaunos, vyrų paliktos – visokių likimų yra“, – tikino mokyklos direktorė Juzė Drobnienė.

Nuo kitų švietimo įstaigų jaunimo mokykla skiriasi ne tik tuo, kad čia neužduodama namų darbų. Už nusižengimus auklėtiniai „Gijos“ mokykloje taip pat baudžiami neįprastai.

„Praėjusiais mokslo metais tris mėnesius sėdėjau raštinėje – man čia vyko pamokos. Taip buvau už kažką nubaustas. Paskui jau leido mokytis klasėje“, – prisipažino dešimtokas Matas.

Direktorė J.Drobnienė pasakojo, kad už nusižengimus vaikai perkeliami mokytis iš klasės į kitą vietą.

„Vienas vaikinas iššoko per pirmojo aukšto langą. Jį kuriam laikui pasodinome mokytis koridoriuje, kur įrengtas mūsų Gamtos kampelis. Ėjo pro šalį mokytoja, valytoja – visi klausinėjo, kodėl jis čia sėdi.

Tokia bausmė vaiko nežemina. Jis tiesiog suvokia, ką padarė ne taip“, – tvirtino J.Drobnienė.

Mokykloje sudaryta ir speciali vaikų elgesio anketa. Kiekvieną pamoką mokytojas stebi ir įvertina kiekvieno mokinio elgesį.

Iš anketos duomenų tėvai gali pamatyti, kaip jų vaikai elgėsi pamokose – triukšmavo, aktyviai dalyvavo ar apskritai nebuvo.

Į „Gijos“ jaunimo mokyklą mokiniai priimami pagal neįprastus kriterijus.

„Jeigu kitose švietimo įstaigose mokiniai priimami pagal pažangumą, čia – atvirkščiai. Tariamės su socialine darbuotoja, psichologe, kuriems vaikams labiausiai reikia padėti.

Mes negalime pakeisti jų socialinių sąlygų. Bet siekiame, kad vaikai susidomėtų gyvenimu“, – tvirtino J.Drobnienė.

Jaunimo švietimo įstaiga iki šiol glaudžiasi viename pastate su A.Vivulskio pagrindine mokykla.

„Gijos“ mokyklai priklauso vienas iš trijų pastato korpusų.

Sostinės valdininkai dar prieš kelerius metus mokyklai žadėjo suteikti erdvesnes patalpas. Tada mokyklą galėtų lankyti daugiau vaikų.

Tačiau pastaruoju metu valdininkų kalbos apie erdvesnes patalpas nutilo.

Mokyklos bendruomenė teigė neoficialiai girdėjusi, kad juos ketinama iškelti ir iš A.Vivulskio mokyklos.

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis užtikrino, jog kol kas jokių planų iškelti mokyklos į kitą vietą nėra.