„Mes esame legendinė šūdino, blogo popso grupė Lietuvoje. Kaip Lietuva be mūsų gyvens?“ - šypsosi ŽAS idėjinis vadas Marius Berenis (Tru Sabaka), ir MUMS daug kas paaiškėja.
Po tylos pertraukos grupė išleidžia naują albumą, žada daugiau koncertų ir sugrįžtuves prie seno gero „žasiško popso“. Nes lietuviams jo reikia. Ką gi, gal brolis buvo teisus, pamėgęs tuos, kurie atvirai šaiposi iš MŪSIŠKIO poppasaulio. Jei tik netingi (o tingi jie net atsiliepti į pasiūlymą daryti karjerą užsienyje).
Grupė - linksmas laisvalaikio leidimas
„Buvome padarę pertrauką, atkūrę savo gyvai grojančios grupės sudėtį, rengdavome gyvo garso koncertus. Tai darėme sau, „ot dušy“, kaip rusai sako. Tai buvo laikinas atgimimas, nors turėjome nemažai koncertų. Dainavome dainas iš senų laikų pirmųjų albumų, kurios buvo skirtos daug vyresnei auditorijai, - dabartinis jaunimas tų dainų nėra girdėjęs ir nelabai suprato, ką mes jomis norime pasakyti.
Tokį jaunimo požiūrį puikiai atskleidė ir mūsų dalyvavimas „Nacionalinėje muzikos lygoje“: „Po stikliuką“ ir „Mandarinai jėga!“ jaunimą labiau „veža“.
Lietuvai nelabai reikia kitokios, neformatinės, muzikos - jos gerbėjų daug mažiau nei žmonių, kurie klausosi normalių paprastų dainų. Ką darysi: komercija valdo, valio! O mes, būdami altruistai, darome tai, ko žmonės nori“, - ironijos dūrių muzikiniam lietuvių skoniui negailėjo Marius.
ŽAS nariams vaizduoti altruistus visai nesunku, nes duonos iš muzikos valgyti jiems nereikia. Visi turi kitus pajamų šaltinius, todėl į naujo albumo leidimą ir būsimus koncertus žiūri kaip į papildomą uždarbį ir linksmą laisvalaikio leidimą. O savo naujausius kūrinius apibūdina kaip neįpareigojančią „party music“.
Beveik visus dainų žodžius be ypatingų kūrybinių kančių parašė pats Marius, o muziką kūrė visi kartu. „Žasų“ gerbėjai gali būti ramūs: jokių eksperimentų, jokio naujo skambesio ar įvaizdžio. Tiesa, prieš grįždami prie savo šaknų, „Ne pieną gėręs, ne nuo pieno ir mirsi“ stiliaus, ir pabandę vaizduoti metalistus, grupės nariai baiminosi prarasti dalį gerbėjų. Tačiau dabar į jų nuomonę muzikantai moja ranka: „Mes esame tokie žmonės - kaip bus, taip gerai. Nespėliojame, kiek albumų parduosime. Bet kol kas mums sekasi“.
„Žasai“ po trijų mėnesių iširs?
ŽAS, kuri savo paauglystės metais apsiskelbė esanti popscenos parodija, buvo viena komerciškai sėkmingiausių grupių Lietuvoje. Nors „Eurolyga“ ar „Mes nugalėsim“ niekada netapo visaverčiu krepšinio tautos himnu ir neperspjovė M.Mikutavičiaus „Trijų milijonų“, nors mandarinų jėgos nesuprato senieji gerbėjai, o melancholiškosios „Man be tavęs liūdna“ - naujieji.
Tiesą sakant, pastaroji daina galėjo kompanijai atverti kelius į užsienį - tereikėjo įrašyti jos anglišką versiją. Tačiau vyrukai paprasčiausiai tingėjo. Na, bent jau dainos klipą tai jie sukūrė: po vieną skaitmeniniu fotoaparatu filmuotą kadrą, montuotą visą mėnesį, su herojais - medinėmis lėlėmis. Klipas išėjo niūrus, su gotikos elementais, bet apie meilę. O „žasai“ ir toliau sėkmingai tingėjo.
MES: Kaip čia išėjo, kad per tingėjimą nepatingėjote išleisti naują albumą?
Marius: Mums kiekvieną kartą tingisi ką nors daryti - mes esame nepataisomi tinginiai. Todėl reikia padėkoti leidėjams, kad kartais spardo mums užpakalius ir ragina veikti. Angliškos „Man be tavęs liūdna“ dainos versijos irgi neįrašėme. O žinot dėl ko? Tingėjom.
MES: Keistokas požiūris: daugelis Lietuvos muzikantų, gavę tokį siūlymą, verstųsi per galvą, kad tik spėtų laiku nusiųsti savo įrašus. O jūs praleidote savo galimybę.
Marius: Dėl to mes ir nesam daugelis. Gal ŽAS išvis po trijų mėnesių iširs, o gal gyvens ir rengs atsikūrimo koncertus kaip „Hiperbolė“...
Pasiskolintų Radži švarką
MES daug girdėjome apie Lino Karaliaus (Ezopo) išėjimą iš grupės, todėl bandome išklausti, ar, į grupės repertuarą sugrįžus popsui, nebus leista grįžti ir Ezopui? Pašnekovas purto galvą - pirmiausia grįžti nebenorėtų ir pats vegetariškų kebabų propaguotojas, be to, po išėjimo praėjo gana daug laiko, ir žmonės su tuo jau apsiprato. Bet gal priežasčių keliems „žasiškiems“ skandaliukams pakaks ir be jo?
MES: Jūsų grupei itin sėkmingai prilipo skandalistų etiketė. Galbūt, patvirtindami šią savo pravardę, ir naują albumą pristatysite kaip nors neįprastai?
Marius: Mes niekada specialiai jų nedarėme - jei kas atsitikdavo, tai atsitikdavo. Buvome jauni, karštakošiai - dabar mes jau suaugę vyrai. Ar artimieji dėl to netraukia per dantį? Jei gyventume vien tik muzika, atsirastų žmonių, kurie sakytų: „Vyrai, na, jau baikit žaist!“ O dėl skandalų - galime nieko nedaryt, vis tiek visi sakys, kad mes skandalistai. Galime prieš eidami koncertuoti papūsti į alkoholio matuoklį, kuris rodys 0,00 promilės - visi sakys, kad „žasai“ grojo girti. Toks mūsų įvaizdis.
MES: O gal tarp tų skandalų pasitaikė toks, dėl kurio vėliau teko gailėtis?
Marius: Gėdos jausmas mums yra visiškai svetimas (piktdžiugiškai juokiasi)! Čia, kaip sakoma, „no regrets“, nes jie neveikia. Būdavo, gailiuosi dėl asmeninių poelgių, bet dėl grupės veiklos nė karto nesakėm: „Oi, velnias, kodėl mes susimušėm klube? Kodėl Sporto rūmuose išdaužėm tuos veidrodžius?“
MES: Tai kodėl tuos veidrodžius?..
Marius: Ai, šiaip. Užėjo pykčio priepuolis. Dėl visko kalti evangelikai - jie mus supykdė! Jie siūlė tas savo knygeles. Bet ne snukius jiems išdaužėm, o patys sau snukius veidrodžiuose. Mes niekada iš anksto neplanuojame skandalų. Daugelis Lietuvos muzikantų yra vienaip ar kitaip prisidirbę, bet bando išsaugoti „švarų“ įvaizdį. Mes nekreipiam į tai dėmesio, todėl žurnalistams buvom tikra aukso gysla. Kurį laiką, kai mes nieko neiškrėtėme, mums skambindavo ir klausdavo: „Tai kada bus skandalas?“
MES: Skandalų sistemos nekeisite. O kaip dėl įvaizdžio? Juk nebebūsite „metalistai“?
Marius: Mūsų grupė neturi jokio įvaizdžio ir jokio drabužių stiliaus. Atvažiuodavome ir koncertuodavome taip, kaip tuo metu būdavome apsirengę. Jei publika būdavo kultūringa, vilkdavomės kostiumus, bet niekada nesivežiodavome blizgančių švarkų ant pakabų. Bet gal pasiskolinsime tą raudoną švarką iš Radži... Bilas su jo švarkeliu visai įdomiai atrodytų (juokiasi).
Nemanykite, kad ŽAS lyderis norėjo įžeisti Radži. „Mes šaipomės ir iš savęs, ir iš kitų. Mūsų grupė - vientisa lietuviškos popscenos parodija. Gal semiuosi idėjų iš „Kelio į žvaigždes“? Ne, tai - darbas, kurio nepainioju su kūryba“, - sako jis. Jei ironija jums nesvetima, pats laikas taupyti pinigus naujausiam grupės albumui.
ŽAS reikalais domėjosi Rugilė Gaidukaitė.