Taigi galima manyti, kad bendriems projektams niekas negresia – 4 svarbiausi projektai (tiltas, elektrinė, „Via Baltica“ ir „Railbaltica“) bus tęsiami.
„D.Tuskas į rinkimus ėjo kaip proeuropinė partija. Jei tie siekiai bus įgyvendinami, manau, kad bus lengviau spręsti elektros tilto klausimą, nes tai yra vienas iš proeuropinių projektų“, - spaudos konferencijoje sakė socialdmeokratas Č.Juršėnas.
Bet „Via Baltica“ bus truputį pristabdyta. Realiausias kandidatas į aplinkos apsaugos ministro postą Stanislavas Želichowskis, žinomas lenkų ekologas, dukart buvo aplinkos apsaugos ministras. Jis gali pasigirti sustabdęs keletą stambių projektų, kurie galėjo pakenkti gamtai. Ji ir dabar jau sako, kad, jeigu taps ministru, gelbės Rospudos slėnį ir Augustavo aplinkkelis bus tiesiamas kita trasa.
Lietuvos vyriausybė du ar net tris kartus oficialiai Europos institucijoje palaikė Jaroslawo Kaczynskio poziciją, kuris sakė, kad „Via Baltica“ turėtų būti tiesiama per Rospudos slėnį, ir jam nesvarbu, kiek gamta tose apylinkėse nukentės. Šiandien Lenkija traukiasi iš tokios pozicijos.
Ką dabar darys Lietuvos premjeras ir diplomatai?
Čekijos europarlamentaras Janas Zahradilis mano, kad Varšuvos užsienio politikos prioritetai nesikeis, todėl, kad „Piliečių platforma“ (lenk. – PO), kuri laimėjo Seimo rinkimus Lenkijoje, bandys įrodyti, kad nėra Briuselio marionetė. Kaip pavyzdį čekas pateikia Europos konstitucinę sutartį, dėl kurios PO palaiko brolių Kaczynskių poziciją.
Tie prioritetai iš tikrųjų nepasikeis. Bet ne todėl, kad PO nenori pasirodyti kaip Briuselio marionetė. Iš tikrųjų prioritetai yra panašūs. Svarbiausias - Lenkijos pozicijos ES stiprinimas. Nepamirškime, kad PO palaikė visus brolių Kaczynskių projektus ES atžvilgiu. Tik PO tvirtino, kad panašius, o gal ir dar geresnius rezultatus galima buvo pasiekti derybomis, o ne šūkaujant per visą Europą, kad kažkas lenkams priklauso iš principo už tai, kad jie yra didelė tauta.
Broliai Kaczynskiai santykius su kaimynais, ypač stipresniais, tokiais kaip Vokietija ar Rusija, formavo remdamiesi konfrontacija: arba pripažįstate, kad mes visada ir visur esame teisūs, arba jus ignoruojame. Nei Vokietija, nei Rusija neleido sau primesti tokio požiūrio, todėl Lenkijos santykiai su šiomis šalimis ir sustingo. Nenuostabu, kad dėl Seimo rinkimų rezultatų labiausiai apsidžiaugė būtent Berlynas ir Maskva. S.Jastržembskis, artimas prezidento V.Putinui žmogus ir jo ryšininkas su ES, paskelbė, kad Rusija yra pasirengusi pradėti derybas dėl embargo atšaukimo Lenkijos mėsos importui.
„Pirmą kartą Maskva mums siunčia signalą, kad nori iš esmės gerinti santykius. Tai yra istorinis šansas“, – sakė D.Tuskas interviu „Corriere della Sera“.
Vis dėlto vokiečių žiniasklaida pabrėžia, kad naujajai Lenkijos vyriausybei nebus lengva gerinti santykius. Todėl, kad jos laukia sunkus gyvenimas (pasaulyje yra naudojamas prancūziškas terminas „cohabitation“) su prezidentu Lechu Kaczynskiu, kuris yra atsakingas už užsienio politiką.
Jau pasklido informacija, kad prezidentas norėtų pats spręsti, kas galėtų užimti užsienio reikalų ministro postą. Vis dėlto D.Tuskas jau spėjo perspėti, kad prezidentas nesikištų į jo ministrų kabineto formavimą. Įsižeidęs prezidentas kol kas vengia paskirti D.Tuską premjeru.
Iš tikrųjų naujajam ministrui bus labai sunku. Dabartinė užsienio reikalų ministrė A.Fotyga, kuri susilaukė milžiniškos PO kritikos, taps prezidento prezidento L.Kaczynskio užsienio reikalų patarėja. Ponia A.Fotyga ką tik paskelbė, jog jei tik naujoji Lenkijos vyriausybė pasirašys Pagrindinių teisių chartiją, ji išduos Lenkijos interesus. A.Fotygos nuomone, Lenkija dėl to bus priversta atiduoti vokiečiams... trečdalį savo teritorijos, o Briuselis privers Lenkiją įteisinti homoseksualių partnerių santuokas.
Naujoji Lenkijos valdžia bus priversta kuo skubiau spręsti problemą, susijusią su ES reformų sutarties ratifikavimu ir Pagrindinių teisių chartija. Kol kas nėra aiškių deklaracijų, bet atrodo, kad Lenkija bus viena pirmųjų valstybių, kuri prisijungs prie Chartijos. Net prieš prezidento valią.
D.Tuskas, duodamas interviu italų dienraščiui Corriere della Sera“, pasakė, kad prezidentas ir jo bendražygiai turėtų suprasti, kad užsienio politika negali būti kovos laukas.
Paradoksalu, bet santykiai su Rusija, kuri tikrai nesistengė, kad santykiai su Lenkija pagerėtų, gal pagerės greičiau nei su Vokietija, kuri ne vieną kartą bandė parodyti, kad jai Lenkija iš tikrųjų yra svarbi partnerė. Kremlius turi ką pasiūlyti Lenkijai – lenkiškų produktų importą. O vokiečiai, nors deklaruoja norą gerinti santykius, nesiūlo naujų senų problemų sprendimų – tokių yra pilnas krepšys – pradedant dujotiekiu Baltijos dugnu ir baigiant muziejais, kuriuose būtų galima parodyti, kaip vokiečiai nukentėjo, kai jiems reikėjo palikti savo namus, kai didelė Trečiojo Reicho dalis buvo atiduota lenkams.
Daug emocijų kelia ir santykiai su JAV. D.Tuskas paskelbė, kad Lenkija pasistengs kuo greičiau išvesti savo kariškius iš Irako, jis pasisakė ir už kietesnes derybas dėl priešraketinio skydo. Mat D.Tusko įsitikinimu, lenkai nieko mainais negauna už paramą JAV.
Irake lenkai jau nebeturi jokio balso, nieko nebesprendžia savo okupacijos zonoje, kaip buvo anksčiau. Į JAV be vizų važiuos Estijos ir Čekijos piliečiai, kurie niekuo nepasižymėjo Irake. Italai nebeturi karių Irake, bet jų generolas yra daug realiausias kandidatas į NATO štabo vadus nei lenkų generolas. „Santykiai su JAV visiškai nepriklauso nuo to, ar valstybė siuntė, ar ne savo karius į Iraką, – sako D.Tusko bendražygiai. - Geriau stipriau užsiangažuoti Afganistane, NATO misijoje“.
Įtakingiausias priešraketinio skydo Lenkijoje statybos priešininkas yra buvęs gynybos ministras R.Sikorskis, žmogus, kuris daug metų gyveno ir dirbo JAV, kovojo su sovietų armija Afganistane. Jo nuomone, Lenkija gali leisti statyti skydą savo teritorijoje tik tokiu atveju, jeigu amerikiečiai tikrai Lenkijai garantuos saugumą ir neblogai už tai sumokės (ne tik pinigine prasme). Sikorskis yra dabar yra vienas realiausių kandidatų į gynybos arba užsienio reikalų ministrų postus.
Kad ir kaip ten būtų, S.McNamara iš „The Heritage“ fondo pripažįsta, kad kietesnė Lenkijos pozicija JAV atžvilgiu gali padėti pakelti bendradarbiavimą saugumo srityje į aukštesnį lygį.