Į tragiškos datos minėjimą susirinko negausios Kauno žydų bendruomenės nariai, moksleivių grupė iš Izraelio, Lenkijos bei Italijos. Kartu su jais atvyko 1943 m. gruodžio 25-osios dienos pabėgimo iš IX forto dalyvio dukra Yarit Krakinovskaitė-Glezer.
Pagerbti genocido aukų į Kauna atvyko trijų užsienio šalių atstovai, - Vokietijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Volker Heinsberg, Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Chen Ivri bei Jungtinių Amerikos valstijų ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė Rebecca Dunham.
„Kiekvienas sugrįžimas į Lietuvą man nėra lengvas, tačiau taip pat norisi čia sugrįžti, atvažiuoju su moksleiviais bei studentais. Man labai svarbu, kad jaunimas nepamirštų tų baisybių, kurios čia vyko. Labai noriu, kad jaunoji karta būtų geresnė negu mes“, - sakė iš Izraelio atvykusi, legendinio pabėgimo iš IX forto dalyvio duktė Y.Krakinovskaitė-Glezer.
Kauno žydų persekiojimas ir naikinimas prasidėjo jau pirmosiomis nacių okupacijos dienomis dienomis. Į Kauno getą buvo uždaryta apie 30 tūkst. žydų. Į getą uždaryti žydai turėjo būti sunaikinti pamažu, pirma išnaudojus jų jėgas Lietuvą okupavusių vokiečių poreikiams.
Kauno geto kaliniai buvo žudomi ir pavieniui, ir masiškai – vadinamųjų akcijų metu. Didžiausia geto gyventojų naikinimo akcija surengta 1941 m. spalio 29 d. Žudynių išvakarėse geto aikštėje buvo išrikiuoti visi kaliniai.
Visi turėjo praeiti esesininkų atranką. Vieni buvo siunčiami į dešinę – mirti, kiti į kairę – paliekami gyventi. Pasmerktieji buvo išvesti į mažojo geto teritoriją, o kitą dieną nuvežti į IX fortą ir sušaudyti karo belaisvių iškastuose grioviuose.
Pirmiausia į griovius buvo metami vaikai, paskui varomos sušaudyti nurengtos moterys, galiausiai vyrai. Didžiosios akcijos metu IX forte buvo sušaudyta apie 10 tūkst. žydų. Beveik pusė jų – vaikai.