Beatifikavimo ceremonija įvyko likus vos trims dienoms iki Ispanijos
parlamento posėdžio, kuriame ketinama priimti įstatymą dėl šio pilietinio
karo padarinių ir aukų.
Ispanijos Katalikų Bažnyčia paneigė bet kokias sąsajas tarp šios masinės
beatifikacijos ceremonijos, laikomos didžiausia Bažnyčios istorijoje, ir
naujojo įstatymo, kuriuo socialistas premjeras Jose Luisas Rodriguezas
Zapatero įvykdys per rinkimus duotą pažadą.
1987 metais pradėtas beatifikacijos procesas „nėra susijęs su jokia
politine dienotvarke“, teigė Ispanijos vyskupų konferencijos generalinis
sekretorius monsinjoras Juanas Antonio Martinezas Camino.
Ši iniciatyva yra pagrįsta „ne siekiu atsiteisti, bet susitaikymo
vardan“, teigė jis.
Tiesa, beatifikacijos mišiose ketina dalyvauti įstatymo projekto autorius
Jose Torresas Mora ir užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas, atstovausiantis
Ispanijos vyriausybei.
Mišiose, kurias Šv.Petro aikštėje aukos Šventųjų skelbimo kongregacijos
vadovas kardinolas Jose Saraiva Martinsas, dalyvaus
beveik visi Ispanijos vyskupai ir dešimtys tūkstančių maldininkų.
498 kruvino pilietinio karo aukas, tarp kurių yra du vyskupai, 24
kunigai, 462 vienuoliai ir vienuolės, trys diakonai ar seminaristai ir
septyni pasauliečiai, Bažnyčia pripažįsta kankiniais, todėl reikalavimas,
kad jų šventumas būtų įrodytas padarytu stebuklu, nėra keliamas.
Dauguma šių kankinių žuvo 1936 metais, pačioje pilietinio karo, kuriame
generolo Francisco Franco vadovaujami nacionalistų
sukilėliai kovėsi su respublikonų Liaudies fronto vyriausybe, pradžioje.
Beatifikacija yra pirmasis žingsnis kelyje į paskelbimą šventuoju.
Pasak istorikų, keli tūkstančiai vienuolių vyrų ir moterų žuvo nuo
respublikonų šalininkų rankos prieš ir per karą, kuris pareikalavo pusės
milijono aukų abiejose pusėse.
Nacionalistams laimėjus karą, 50 tūkst. respublikonų buvo įvykdyta
mirties bausmė, o dar kelios dešimtys tūkstančių atsidūrė už grotų.
J.L.R.Zapatero, kurio senelis buvo respublikonų kapitonas, nušautas
frankistų, atėjęs į valdžią 2004 metais sužadino aukų šeimų viltis,
pažadėdamas parengti įstatymą, kuriame būtų pripažįstama jų patirta
tragedija.
Spalio 15 dieną J.L.R.Zapatero išreiškė „nuoširdžią pagarbą“ Bažnyčios
beatifikacijos iniciatyvai, tačiau paprašė, kad dėl demokratinės brandos
būtų parodyta tokia pat pagarba naujajam įstatymui.
Italijoje, kur Vatikano iniciatyvos nuolat sukelia karštus debatus, keli
kairiosios pakraipos dienraščiai išreiškė abejonių dėl beatifikacijos,
kurioje palaimintaisiais bus paskelbti tik nacionalistų atstovai,
pažymėdami, kad per pilietinį karą abi pusės įvykdė nepateisinamų
nusikaltimų.
JAV internetinis dienraštis „National Catholic Reporter“ pažymėjo, jog
tarp numatytų beatifikuoti palaimintųjų yra ir vienuolis Gabino Olaso Zabala, kuris buvo pripažintas kaltu dėl kankinimų, kai dirbo misijoje Filipinuose.