Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo ir nužudytiems broliams Mantui ir Tomui paminklą darę kelmiškiai meistrai. Sukrėsti kraupių žudynių paminkladirbiai nuo „Ekstros“ korespondento neslėpė - jiems irgi riedėjo ašaros. Nužudytų broliukų portretus kietame kaip titnagas akmenyje kalęs kelmiškis 43 metų Valdas Bandza net kelis kartus su kitais meistrais perdarė paminklinį akmenį. Preciziškai dirbusiems kelmiškiams ranka nekilo prašyti viso atlygio, todėl jie triūsė už simbolinį užmokestį.
Jau porą dešimtmečių ant paminklinio akmens užrašus, portretus kalančiam, skulptūras darančiam meistrui V.Bandzai iki šiol nebuvo tekę susidurti su tokia kraupia drama.
Per dieną užrašus ir portretus iškalančiam paminkladirbiui šis užsakymas sukėlė ne tik skausmingų apmąstymų.
Kelmiškis neslėpė - šį kartą tiek jam, tiek kitiems talkinusiems meistrams viską norėjosi atlikti preciziškai. Todėl paminklinis akmuo buvo keliskart perdaromas.
„Kelmiškis Vytautas Kataržis kasmet padovanoja po vieną paminklą, todėl už jį neėmė pinigų, - pasakojo V.Bandza. - Išpjautą akmenį atvežė man, kad iškalčiau berniukų portretus, užrašus“.
Paprastai tokį užsakymą greitai įgyvendinantis menininkas stebėjosi, kad darbas sekasi ne taip sparčiai.
Ypač kliudė kietas it titnagas akmuo, be to, meistrą slėgė ir užplūdusios mintys.
„Kodėl taip? Kas nutiko motinai, kad ji pasmaugė savo pagimdytus berniukus? Juk jiems dar visas gyvenimas buvo prieš akis“, - atsiduso meistras.
Pagal atneštas nuotraukas iškalus nužudytų berniukų portretus, pastebėta, kad supainioti vardai.