„Gal iš tikrųjų tada įsiveskim draudimą (...) 10-čiai metų remti partijas
tiktai iš valstybės pinigų tol, kol nepraskaidrės situacija. Kol
nesugebėsime susikurti skaidrių mechanizmų ir instrumentų, kurie gali
prižiūrėt partijų finansavimą, tol tuos pinigus reiktų skirti gal tiktai iš
biudžeto“, - spaudos konferencijoje aiškino konservatorių lyderis Andrius
Kubilius.
Jo teigimu, draudimas remti partijas tik juridiniams asmenims situacijos
neišspręstų, nes Darbo partijos pavyzdys, kuriai iškelta baudžiamoji byla
nuslėpus nuo 8 iki 25 mln. litų pajamų, įrodo, kad gautus pinigus galima
puikiai „parodyti“ kaip pavienių žmonių paramą partijai.
„Jeigu į vieną apygardą rinkimų kampanijoj galima atvežti virš penkių
šimtų agitatorių, tai surasti šimtą, kurie paaukos po 1 tūkst. ar po 2
tūkst. litų taip pat matyt nėra sudėtinga. (...) Mano įsitikinimu, žiūrint
neskaidrumo prasme fizinių asmenų parama partijoms yra pati neskaidriausia“,
- aiškino A.Kubilius.
Anot konservatorių lyderio, jeigu jau ryžtamasi atsisakyti juridinių
asmenų paramos, tai kartu būtina griežtinti tvarką, kuria remiantis
pavieniai asmenys finansuoja savo mylimus politikus.
Seimo sudaryta darbo grupė netrukus baigs rengti naują partijų ir
politinių kampanijų finansavimo įstatymą, kuris draus įmonėms ir
organizacijoms šelpti politikus.
Naujoji įstatymo redakcija numatys, kad partijos gali būti finansuojamos
tik iš biudžeto ir fizinių asmenų aukų, tuo metu juridiniai asmenys
nebeturės galimybės šelpti politikų.
Įstatymo projekte taip pat numatoma riboti ir pavienių (fizinių) asmenų
aukų dydį - šiuo metu per metus vienas žmogus savo mylimą partiją gali
skirti iki 39 tūkst. litų (300 MGL), tuo metu pagal naująją įstatymo
redakciją ši suma sumažėtų 10 kartų - iki 3 tūkst. 900 litų (30 MGL).
Naujasis įstatymas nustatys tik finansavimo šaltinius, jų ribojimą bei
finansavimo kontrolę, bet nereguliuos biudžetinio partijų finansavimo
dydžio. Partijų pajamos iš biudžeto priklauso nuo Biudžeto sandaros
įstatymo, kuriame partijoms numatoma konkreti suma.
Pavyzdžiui, šiais metais partijoms buvo skirta 15 mln. litų, o kitais
numatoma 20 mln. litų.
Daugiausia diskusijų naujajame įstatyme kelia paslėptoji politinė reklama
- darbo grupės nariai nesutaria, ką galima laikyti užslėpta politine
reklama.
Šiuo metu Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir
finansavimo kontrolės įstatymas neapibrėžia paslėptos politinės reklamos,
bet, VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, dažniausiai komisija paslėpta
politine reklama laiko nepažymėtus skelbimus ar publikacijas, o už tai
baudžiama pinigine bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.