Apie darbo jėgos trūkumą mūsų šalies žemės ūkio sektoriuje ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo būtinumą praėjusį penktadienį diskutuota Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK), Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos darbo biržos, žemdirbių švietimo įstaigų atstovai.
Šalies Ūkininkų ūkio registre įregistruota 97 tūkst. ūkių, tačiau maždaug 60 proc. Lietuvos ūkininkų yra vyresnio nei 55 metų amžiaus. Jiems dažniau nei jauniems trūksta vadybos žinių, vyresni žmonės turi ribotas galimybes diegti naujas technologijas, jiems sunkiau prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų.
“Nors šiemet šalies žemės ūkio mokyklas baigė 390 jaunų žmonių, į žemės ūkio sektorių atėjo dirbti tik 99”, - pastebėjo ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas ir sakė, jog nesiimant priemonių, situacija kaime savaime nepasitaisys, nes nemažai jaunimo išvyksta į užsienį, o socialinių išmokų sistema atpratino daugelį likusiųjų sodžiuje nuo darbo.
Žemės ūkio rūmai kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą dėl žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimo mūsų šalies ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse. Pasak B.Markausko, ŽŪR tarpininkautų įdarbinant kaime darbininkus iš Ukrainos, Moldovos ar Baltarusijos, o ūkių, pasirengusių priimti darbininkus ir turinčių “žaliąjį diplomą”, yra nemažai.
Prieš kurį laiką pradėjus kalbėti apie žmonių įdarbinimą iš kaimyninių šalių, spėta skeptiškai pažiūrėti į šią problemą, žiniasklaidoje ta tema pasirodė įvairių nuomonių. Netgi esama manančiųjų, kad į Lietuvą atvažiuos daug piliečių iš Rytų, atsiras asimiliacijos problemų.
“Jeigu Lietuvoje vienu metu dirbs 400-500 atvykusių žmonių, nieko blogo neatsitiks, ir netiesa, kad Lietuvoje teks statyti mečetes, nereikia bijoti, kad nutautėsime”, - atremdamas oponentų nuomonę kalbėjo B.Markauskas ir suinteresuotų institucijų kaimo švietimu atstovams siūlė imtis visų galimų priemonių, kad agroverslas išgyventų.
Konferencijoje paminėta, kad Lenkijos ir Estijos ūkiuose bei žemės ūkio bendrovėse sėkmingai dirba žmonės iš kitų šalių ir ten kol kas nieko panašaus neatsitiko.
B.Markauskas sako manąs, jog profesinis orientavimas turėtų prasidėti bendrojo lavinimo mokyklose, žemdirbių organizacijų atstovai turėtų vykti į mokyklas arba kviesti mokinius į ūkius, idant vaikai dar mokyklos suole sužinotų, koks gi iš tikrųjų yra Lietuvos kaimas, kokie žmonės ir kokia žemės ūkio technika juose dirba.
KRK pirmininkas Viktoras Rinkevičius sakė manąs, jog padėtis mūsų šalies profesinio rengimo srityje nėra gera, nes mokyklose, kur rengiami specialistai žemės ūkiui, mokyti naudojama sena žemės ūkio technika, trūksta kvalifikuotų dėstytojų.
“Žemės ūkis - ne našta Lietuvai, tad būtina rūpintis, kokie specialistai dirbs ateities kaime”, - sakė V.Rinkevičius. KRK pirmininkas teigė manąs, jog nuo atsakingų institucijų specialistų įžvalgos į perspektyvą priklausys Lietuvos kaimo ateitis.
“Nors bedarbių skaičius mažėja, darbo jėgos paklausa viršija pasiūlą, laisvų darbo vietų yra per 20 tūkst.”, - sakė Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Dilbienė, kalbėjusi apie užimtumą ir nedarbą žemės ūkio sektoriuje.
Nors darbo jėgos žemės ūkyje paklausa nuolat auga, statistika rodo, jog net 42 proc. kaimo bedarbių neturi profesinio pasirengimo. Tokia situacija neramina žemdirbių organizacijų vadovus, jie ragina į tai atkreipti dėmesį atsakingų už švietimą žemės ūkio sektoriuje institucijų vadovus ir neatmeta galimybės į ūkius pasikviesti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.
Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio ir tęstinio mokymo departamento Profesinio mokymo skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Gaudiešius pateikė nemažai skaičių apie žemės ūkio programas bei specialistų rengimą ir pripažino, jog žemdirbiškų profesijų populiarumas smunka.
J.Gaudiešius siūlė visų suinteresuotų institucijų atstovams kartu rengti mokymo programas, o ūkininkams - patiems kalbėtis su mokiniais.
Žemės ūkyje dirbančiųjų skaičius sparčiai mažėja. Tai lemia kelios priežastys: darbo jėgos (ypač mažiau kvalifikuotos) migracija, sektoriuje nevyksta natūrali darbuotojų kaita, neateina nauji specialistai.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Mokslo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Zaluska išsakė nerimą, jog žemės ūkio sektoriuje būdingas senėjimo procesas, ir sakė mananti, kad rengiant darbuotojus žemės ūkiui būtina didesnį laiką (kitų užsienio šalių patirtimi) skirti praktikoms.
Prognozuojama, kad remiantis ūkio struktūrų supanašėjimo prielaida, užimtųjų dalis Lietuvos žemės ūkio sektoriuje ilgainiui turėtų labai sumažėti.
Apie ˛emdirbių mokymo aktualijas ir problemas patirtimi dalijosi Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė bei programos “Leader” ir Žemdirbių mokymo metodikos centro direktorės pavaduotoja Veronika Pilipavičienė.
O kol mokyklose ir mokymo centruose parengsime savo specialistų šalies žemės ūkiui, ŽŪR pirmininkas B.Markauskas sakė neapleidžiąs minties prašyti, kad ūkininkai teiktų paraiškas dėl laisvų darbo vietų ūkiuose ir galimybės pagal sutartis juose įdarbinti žmones iš užsienio. Jiems numatoma (kad užsieniečiai pragyventų), o mūsų ūkininkai jau pasirengę mokėti 1,8 tūkst. Lt minimalų atlyginimą.