Kenčia jau daug metų
82 metų romų tautybės Panevėžio gyventoja Sofija Sinkevičienė jau keturiasdešimt metų kas mėnesį privalo į savo butą įsileisti nekviestus svečius.
Itin tvarkingai gyvenanti moteris norėtų, kad tai vieną kartą liautųsi, tačiau už ramybę ji privalanti sumokėti penkis tūkstančius litų. Tokių pinigų pirmos grupės invalidė sakė neturinti.
Kiekvieną mėnesį pas S.Sinkevičienę apsilanko trys kaimynai. Jie nusirašo elektros skaitiklių duomenis ir vėl iškeliauja. Ir taip jau keturiasdešimt metų. Mat visi namo skaitikliai yra įrengti jos bute.
Kaimynai skaitiklių iškelti neprašo
Dėl kaimynų elektros skaitiklių perkėlimo į kitą vietą moteris kreipėsi į Panevėžio elektros tinklus. Čia jai buvo pasakyta, kad problemą išspręsti įmanoma, bet už tai S.Sinkevičienė turėsianti sumokėti penkis tūkstančius litų.
„Nesuprantu, kodėl man vienai reikia mokėti tokius pinigus, iš kur man jų tiek imti, kai kišenėje turiu vos kelis litus. Tegul tą sumą padalina ir tiems kaimynams, kurių skaitikliai įrengti mano bute. Tada aš irgi kaip nors gausiu šiek tiek pinigėlių“, - sielvartavo S.Sinkevičienė.
Anot moters, tada šiek tiek daugiau nei vieną tūkstantį litų jai persiųstų dukterėčia, šiuo metu uždarbiaujanti Kaliningrade.
„Jeigu visi kaimynai kreiptųsi į Elektros tinklus ir geranoriškai sutiktų už savo skaitiklius sumokėti patys, tokio triukšmo aš nekelčiau“, - teigė S.Sinkevičienė.
Anksčiau kainavo pigiau
Besišnekučiuojant su S.Sinkevičiene, mus aplankė už sienos gyvenanti kaimynė.
Moteris iš karto suprato, apie ką kalbama. „Čia tikra nesąmonė. Kodėl Soniai (taip ją vadina kaimynai), reikia mokėti už visus kaimynų skaitiklius. Kiekvienas turėtų susimokėti už savuosius, o ne viena Sonia“, - pasipiktinusi šaukė Liucija Aleksandra Usevičienė.
Šiame name jau ne vienerius metus gyvenanti L.A.Usevičienė „Panevėžio ryto“ žurnalistei teigė, kad savo elektros skaitiklius ji jau perkėlė prieš ketverius metus. Moteris prisiminė tada už elektrikų paslaugas sumokėjusi tris šimtus litų.
Kaimynai irgi gali mokėti
Rytų skirstomųjų tinklų filialo Panevėžio elektros tinklų direktorius Vidmantas Macevičius teigė, kad pagal esamą tvarką už elektros skaitiklių perkėlimą turi sumokėti pats užsakovas.
Šiuo atveju tai būtų S.Sinkevičienė. Tačiau, anot V.Macevičiaus, kaimynai galėtų patys susitarti ir patys kaip nors susimokėti už jų skaitiklių perkėlimą.
Elektros skaitiklių perkėlimo darbai galėtų būti pradėti tik tada, kai bus pasirašyta paslaugos sutartis.
Namo pirmininkui patogu
Namo pirmininko pareiga - rūpintis visais reikalais. Tačiau šį kartą A.Smetonos gatvės septintuoju numeriu pažymėto namo pirmininkas, buvęs policijos pareigūnas Deimantas Simanavičius teigė, kad tai - ne jo reikalas.
Esą jam visiškai patogu vieną kartą per mėnesį apsilankyti kaimynės bute, nusirašyti elektros skaitiklių rodmenis ir vėl keliauti savais reikalais.
„Nieko čia baisaus nematau. Pas kaimynę apsilankau tik kartą per mėnesį, nusirašau duomenis ir išeinu“, - telefonu kalbėjo D.Simanavičius.
Anot namo pirmininko, skaitiklių iškėlimas - ne jo reikalas.
Šiek tiek pinigų gal ir duotų
„Skaitikliai yra S.Sinkevičienės rūpestis. Jeigu jai nepatinka, tegul pati ir išsineša. Nei aš kreipiausi, nei kreipsiuosi dėl jų iškėlimo. Man taip visai patogu“, - teigė D.Simanavičius.
Tačiau namo pirmininkui paaiškinus, kad kas mėnesį į S.Sinkevičienės butą nusirašyti duomenų ateina ne tik jis, bet ir dar du kaimynai, D.Simanavičius į šią situaciją pažvelgė kiek kitaip.
„Na, gal ir sukeliam nepatogumų kaimynei, bet ką dabar padarysi. Penki tūkstančiai - dideli pinigai, bet jei jau labai reikės, truputėlį galėsiu duoti pinigų“, - teigė namo pirmininkas.
D.Simanavičius pagarsėjo tuomet, kad jį - tuo metu vieną iš Panevėžio rajono policijoje vadovų - sulaikė STT pareigūnai ir apkaltino piktnaudžiavimu tarnyba bei korupciniais ryšiais su kelių eismo pažeidėjais.
Šio buvusio pareigūno bylą nagrinėja Pasvalio apylinkės teismas.
Vietoj skaitiklių įsirengtų tualetą
Mažoje virtuvėlėje, kur ir įrengti kaimynų elektros skaitikliai, moteris ant kuklios dujinės viryklės gamina maistą. Čia pat guli nedidelė krūvelė malkų. Jomis S.Sinkevičienė žiemą pasikūrena gražų, nepriekaištingai sutvarkytą, raudonais baldais ir raudonu kilimu papuoštą butą.
Šiuo metu vienintelė be tualeto ir vonios likusi S.Sinkevičienė teigė, kad tualetą ji galėtų įsirengti toje vietoje, kur dabar yra trijų kaimynų elektros skaitikliai.
Tačiau kaimynams nepanorus geranoriškai savo skaitiklių išsikelti į kitą vietą, jos noras įsirengti tualetą gali likti tik svajone.
Mokesčius sumoka net avansu
„Kartais į lauko tualetą tenka eiti naktį, šaltu oru. O sunkiausia žiemą, kada lauke būna slidu. Be to, ir tas lauko tualetas greitai sugrius. Jis jau labai senas“, - kalbėjo S.Sinkevičienė.
82 metų S.Sinkevičienei visam laikui nustatytas pirmos grupės invalidumas. Sunkiai vaikščiojanti moteris teigė, kad kas mėnesį ji gauna šiek tiek daugiau nei keturis šimtus litų.
Vos tik gavusi pensiją S.Sinkevičienė skuba į butų ūkį ir susimoka už komunalines paslaugas.
Kaip teigė moteris, ji labiausiai bijo likti kam nors skolinga, todėl stengiasi už komunalines paslaugas susimokėti į priekį.
Garsaus dainininko teta
Dviejų kambarių bute S.Sinkevičienė gyvena viena. Prieš daugelį metų moteris palaidojo savo du sūnus, vyrą ir brolį. Anot S.Sinkevičienės, ji turi didelę giminę, tačiau dėl kai kurių giminaičių blogos reputacijos ji su saviškiais jokių ryšių nebepalaiko.
Kol žurnalistai svečiavosi S.Sinkevičienės namuose, duris pravėrė ir į pokalbį įsitraukė ne vienas svečias.
Anot pašnekovės, jos namai visada būna pilni žmonių. Ją dažnai aplanko draugai, giminės, kaimynai. O retkarčiais pas ją užsuka ir panevėžiečių numylėtinis dainininkas Radžis. Ji šiam dainininkui esanti teta.
Padėti Radžiuko neprašys
Žurnalistei tik užsiminus apie Radžį, moteris vis pataisydavo, kad ne Radžis, o Radžiukas.
„Radžiukas dažniau pas mane apsilankydavo, kai buvo mažas. O pradėjęs dainuoti, čia nebepasirodo. Tikriausiai turi daug darbo“, - spėliojo S.Sinkevičienė.
Paklausta, ar dėl elektros skaitiklių neprašė Radžio pagalbos, moteris griežtai atrėžė: „Aišku, kad neprašiau ir neprašysiu. Jį ir taip gyvenimas nuskriaudė. Tegul Dievas jam padeda, o aš kaip nors susitvarkysiu ir pati“.