Komitetas į VSD kreipiasi jau antrą kartą, nes iš P.Malakausko gautas
atsakymas į pirmąjį kreipimąsi parlamentarams pasirodė nepakankamas - VSD
vadas pasiūlė Seimo nariams kreiptis į realiai neveikiančią Liustracijos
komisiją.
„Komitetas mano, kad šiuo metu, kai Liustracijos komisija neveikia,
atsiradusi informacija, jog diplomatinėje tarnyboje gali dirbti asmenų,
bendradarbiavusių ar palaikiusių kitokius ryšius su SSRS slaptosiomis
tarnybomis, tačiau neprisipažinusių, kelia grėsmę Lietuvos saugumui“, -
rašoma pirmadienį išplatintame pranešime spaudai.
Pirmasis laiškas P.Malakauskui buvo siųstas spalio 3-ąją. Tuomet VSD
vadovas parlamentarams šiuo klausimu pasiūlė kreiptis į Liustracijos
komisiją, kuri realiai šiuo metu nedirba, nes iš 5 narių pastaruoju metu
liko tik 3.
VSD vadovas ne kartą yra teigęs, jog departamentas nėra tiesioginis
liustracijos proceso dalyvis, todėl esą ne jis ir turėtų nagrinėti diplomatų
sąsajas su buvusiomis sovietų slaptosiomis tarnybomis.
Jo teigimu, pagal Lietuvos įstatymus, žmonių, kurie prisipažino
bendradarbiavę su KGB, paslaptį saugo įstatymas ir valstybė, vadinasi,
tokios informacijos parlamentarai gauti negalėtų.
Antrosios - neprisipažinusiųjų - dalies sąsajas su šiomis tarnybomis
nagrinėja Liustracijos komisija - ji, anot P.Malakausko, ir priima
sprendimą, ar asmuo bendradarbiavo ar nebendradarbiavo su KGB.
Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komitetas nesutinka su tokia P.Malakausko
nuomone.
Anot parlamentarų, pagal įstatymą departamentas turi užkirsti kelią
veikoms, kuriomis keliama grėsmė valstybės saugumui, jos suverenitetui,
teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai,
valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.
Rugsėjo pabaigoje buvęs VSD darbuotojas ir Liustracijos komisijos
pirmininkas Vytautas Damulis pareiškė, esą dalis Užsienio reikalų
ministerijos (URM) pareigūnų „liustraciją perėjo“ tuometinių VSD vadovų
kabinetuose.
Pats V.Damulis, kuris žiniasklaidoje buvo vadinamas vienu iš „kurmių“,
esą neteisėtai teikusių tarnybinę informaciją kai kuriems politikams, 2006
-ųjų pabaigoje neteko leidimo dirbti su slapta informacija ir buvo atleistas
iš pareigų saugume.
URM tuo tarpu atmeta prielaidas, esą kai kurie Lietuvos diplomatai galėjo
nuslėpti savo bendradarbiavimą su KGB ir vadina jas spekuliacijomis.
Tuo metu liberaldemokratas Petras Gražulis savo, bet ne frakcijos vardu,
yra kreipęsis į P.Malakauską prašydamas patvirtinti arba paneigti, kad
Ispanijoje ambasadoriaujantis Mečys Laurinkus, Lietuvos diplomatinei
atstovybei Baltarusijoje vadovaujantis Edminas Bagdonas ir Lietuvos
ambasadorius Norvegijoje Alfonsas Eidintas yra kaip nors susiję su
buvusiomis Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis.
Pats P.Gražulis tikino kol kas negalįs atskleisti, iš kur gavo šią
informaciją, bet tai esą buvęs „žodinis pasakymas“ iš aukšto rango valstybės
tarnautojų, kurie ilgą laiką ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje.