„Aš dar kartą aiškinu, kad sprendimus dėl bendradarbiavimo ar
nebendradarbiavimo nepriima Valstybės saugumo departamentas, o priima
Liustracijos komisija“, - antradienį sakė P.Malakauskas, pridūręs, jog
atsakymo dėl diplomatų sąsajų su sovietų slaptosiomis tarnybomis
parlamentarams teks palaukti, kol realiai pradės veikti nauja Liustracijos
komisija.
Šiuo metu komisija yra išsilaksčiusi ir nevykdo tiesioginės veiklos - iš
5 jos narių liko 3. Naujoji Liustracijos komisija bus išplėsta, ją
sudarys 7 nariai. Be to, neseniai priimtame įstatyme numatyta, kad komisijos
veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.
O tuo metu, kol parlamentarai negali kreiptis į Liustracijos komisiją,
P.Malakauskas siūlo informaciją rinkti Lietuvos ypatingajame archyve.
Jo teigimu, tiek parlamentarai, tiek paprasti piliečiai bei įvairios
institucijos turi teisę kreiptis į Ypatingąjį archyvą ir prašyti suteikti
informaciją apie kai kurių asmenų bendradarbiavimą su buvusios Sovietų
Sąjungos slaptosiomis tarnybomis.
Pagal Dokumentų ir archyvų įstatymą Nacionalinio dokumentų fondo
ypatingosios dalies dokumentai yra atviri visiems, tačiau prieiga prie
dokumentų, kuriuose yra informacijos, susijusios su asmenimis,
prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis
ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, ribojama.
Asmenų, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB, paslaptį saugo įstatymas
ir valstybė, vadinasi, tokios informacijos parlamentarai gauti negalėtų.
Tuo tarpu neprisipažinusieji nėra apsaugoti nuo viešumo.
Šią įstatymo nuostata pasinaudojo keli parlamentarai ir antradienį
kreipėsi į Ypatingąjį archyvą, prašydami pateikti turimų dokumentų kopijas
apie Lietuvos diplomatų kontaktus su SSRS slaptosiomis tarnybomis.