Įtampa tarp moterų susprogdino vaikų darželį

Diktatūra. Priespauda. Kapinės. Moterų kalėjimas. Psichologinis žmonių žudymas. Autoritarinis vadovavimas. Beprotnamis.

Čia - ne kokios fašistinės ar baudžiavinės santvarkos apibūdinimas. Čia - Panevėžio „Gintarėlio“ vaikų lopšelio-darželio situacija, nupiešta pačių šios įstaigos darbuotojų lūpomis.

Tik atėjus vadovauti dabar jau susikompromitavusio žinomo politiko Vytauto Stepono Buterlevičiaus dukrai Vitalijai Buterlevičiūtei, „Gintarėlio“ vaikų darželyje ėmė tvyroti, kaip teigė jos darbuotojos, žodžiais neapibūdinama įtampa, kelianti nuolatinius stresus, po kurių kelias paprastai veda pas šeimos gydytojus ir neurologus.

„Gintarėlio“ darželis ir dabar yra vienintelis mieste katalikiškos pakraipos. Tačiau jau penkerius metus vadovaujant V.Buterlevičiūtei šis žodis esą dažniau skambąs kaip pašaipa, o ne garbingas išskirtinumas.

Pagrindinis V.Buterlevičiūtės argumentas bendraujant su pavaldiniais - tai retorinis klausimas: „Kas čia direktorius - aš ar jūs?“ O pokalbiai jos kabinete pasibaigia tiesiog pasiuntimu: „Eik lauk“.

Niekas neabejoja, kad V.Buterlevičiūtė buvo skirta darželio direktore tik todėl, kad tuo metu savivaldybės administracijos vadovu buvo jos tėvas, įtakingas socialdemokratas.

Šiuo metu V.S.Buterlevičius laukia teismo dėl sunkių kalti-nimų korupcija ir sukčiavimu.

Aukštojo mokslo diplomą įgijusi dirbdama darželyje V.Buterlevičiūtė, anot jos pavaldinių, yra ne tik negimusi vadovauti, bet ir menkai išprususi, intelekto lygiu esanti kur kas žemiau paprastų auklėtojų.

Ilgus metus kentusios baisią psichologinę ir moralinę priespaudą darbuotojos pagaliau pajuto nebegalinčios daugiau tylėti. Užvakar skundą su 12 parašų, adresuotą merui Vitui Matuzui, administracijos direktoriui Stasiui Karčinskui ir miesto Švietimo skyriaus vedėjui Dainiui Šipeliui, jų atstovė įteikė savivaldybėje.

Skunde miesto vadovams rašoma, kad darželyje susidarė tokia situacija, jog jame kūrybiškai dirbti ir auklėti vaikus pasidarė jau bemaž nebeįmanoma.

Nors direktorė nuolat pabrėžianti, kad šiame darželyje viskas dėl vaikų, tačiau savo baisiu elgesiu su darbuotojais visas geras pastangas paverčia niekais.

Darželyje jei yra kas garbinamas, - tai pačios V.Buterlevičiūtės 11-metė dukra. Ji čia galinti eiti, kur nori, ir daryti, ką nori. Mergaitė esą ir pavalgydinama už dyką darželio valgykloje.

Iki ateinant į darželį naujai direktorei, jame viręs gyvenimas, visos stengęsi mokytis, kelti kvalifikaciją. Atėjus V.Buterlevičiūtei iš jos paniekos mokslams visos supratusios, kad geriau jau tuo direktorės nebeerzinti. Ir išties - direktorė bemaž niekam neleidžia kelti kvalifikacijos, o iš besimokančiųjų viešai tyčiojasi.

Per 5 metus buvo atestuota tik viena auklėtoja, bet ir ši - tik auklėtojos kategorijai, nes baigė universitetines studijas. Viena auklėtoja esą tik „per direktorės lavoną“ gausianti vyriausiosios auklėtojos vardą, nors mokėsi ir turi 29 metų stažą.

Įstaigoje klesti, anot darbuotojų, begalinis biurokratizmas - visokių planų, ataskaitų, stebėjimų, aprašų, protokolų prisigalvojanti atseit moderniai dirbanti direktorė, o to rezultatas - nuolatinės nemigo naktys, visiškas nusialinimas. Renginių darželyje reikia surengti tiek daug, kad vaikai jau net nebeskiriantys, kur šventė, o kur kasdienybė.

Objektyvumo vertinant pavaldinių veiklą - jokio. Nors direktorė esą visada turi savo favoričių būrelį, tačiau nė viena negali būti tikra, kad dėl pasakytos nekaltos frazės netaps direktorės prieše ir nebus persekiojama tol, kol pati savo noru išeis iš darbo.

Darželį per keletą metų palikę jau daugiau nei dešimt darbuotojų ir visos išėjusios su baisia nuoskauda.

Dėl tvyrančios pjudymo atmosferos, kai darbuotojos bijo net susitikusios koridoriuje persimesti keliais žodžiais, jų darželis esą pramintas „nebyliųjų darželiu“. Daugelį darbuotojų sukausto baimė vos tik išgirdus direktorės žingsnius.

„Panevėžio ryto“ korespondentai „Gintarėlyje“ vakar apsilankė ne pirmą kartą - teko lankytis ir tada, kai jam vadovavo Laima Zavadskienė.

Anksčiau čia žurnalistė yra patyrusi malonių akimirkų bendraudama su linksmomis, kūrybingomis auklėtojomis bei buvusia darželio vedėja. Ir tada, ir dabar darbuotojos neslėpė, kad L.Zavadskienė joms buvo kaip motina, o kartu ir puiki vadovė.

Vakar tvyrojusi nuotaika išpuoselėtame darželyje žurnalistę tiesiog pribloškė. Netgi nesant V.Buterlevičiūtės, darželio darbuotojos spruko į šalis ir stengėsi išvengti pokalbio su svečiais. Tik ką po koridorių šmirinėjusios virtuvės darbuotojos staiga subėgo į valgyklą ir užsikabino kabliu.

Keletas darbuotojų atsisakė kalbėti apie direktorę, kitos kalbėjo apie ją neva tik gerai, tačiau nė viena neišspaudė nė vieno tikrai gero žodžio, o patys geriausi buvo tik du: „griežta, reikli“.

Daug moterų buvo dar ne-įveikusios savo baimės ir sutiko kalbėti tik su sąlyga, jei jų pavardė nebus minima.

Gerai apie direktorę atsiliepė Nijolė Krapienė ir Marytė Preidienė. Pastaroji sakė, kad nors direktorė ir pakelia toną, tačiau yra tiesi ir „žodžių nevynioja į vatą“.

„Po kai kuo tame skunde pasirašyčiau, bet ne po viskuo. Direktorė nėra toks monstras, kokį jį pavaizdavo kai kurios darbuotojos“, - sakė M.Preidienė.

Paklausta, ar jai, vienai geriausių darbuotojų, V.Buterlevičiūtė nebuvo net kelis kartus pasiūliusi išeiti iš darbo, M.Preidienė prisipažino, kad taip, bet vis tiek už tai ne- smerkė savo viršininkės.

„Taip buvo pasakyta tik todėl, kad aš nespėjau susitvarkyti su popierizmu“, - paaiškino pašnekovė ir pridėjo, kad jai asmeniškai direktorė nėra bloga.

Kaip pasakojo ilgametė darželio auklėtoja Albina Osteikienė, dirbti vadovaujant tokiai direktorei tapo tiesiog nebepakeliama. Moteris sakė dabar kasdien skubanti pas medikus į procedūras, kad galėtų kaip nors iškęsti tą baisią įtampą darbe. Sveikata visiškai sušlubavusi, naktimis nebemieganti.

„Gydytoja net nesistebėjo, kai papasakojau, kokiomis sąlygomis dirbu, nes esame įbauginti kaip zombiai“, - sakė moteris.

Šiuo metu A.Osteikienė esanti ta, ant kurios direktorė „užsisėdo“. Tad jai dabar tenka sulaukti ir baisių išpuolių, ir žeminimo mažųjų akivaizdoje. V.Buterlevičiūtei šaukti ant neįtikusio darbuotojo viešai prie visų - įprasta.

Auklėtoja dabar gavo papeikimą už tai, kad per atostogas du kartus sirgusi susipainiojo skaičiuodama dienas ir nenuėjo pusei dienos į darbą. Nors auklėtoja atsiprašė ir buvo pasirengusi atidirbti už tai keleriopai, tačiau direktorė to net negirdėjo.

A.Osteikienei pritarė ir kitos darbuotojos - Elena Verenkevičienė, Birutė Ruzienė, Zita Žilienė, Regina Šimuliūnienė.

E.Verenkevičienė kalbėjo neišlaikydama ašarų - tiek skausmo ir nuoskaudos jau buvo susikaupę. Moteris prisipažino, kad per tuos metus ji daug prisikentėjo nuo nuolatinio psichologinio gniuždymo ir nebegali tylėti.

„Kaip dirbti su vaikais, šypsotis jiems, kai šitaip mus terorizuoja“, - skundėsi kuklutė moteris.

Ši auklėtoja ypač direktorės yra persekiojama neva tik už katalikiškumą. Kartą V.Buterlevičiūtė ėmusi barti E.Verenkevičienę už tai, kad ji klupdanti vaikus. Tada auklėtoja pasakiusi, kad neklupdanti, tik mokanti pasimelsti prie Marijos paveikslo.

„Išjuokos mes esame dėl savo tikėjimo“, - neslėpė karčios nuoskaudos pašnekovė.

Sirgdamos auklėtojos irgi neturi ramybės - direktorė drįsta jas išsikvieti į darbą, kad pareikštų, jog jos per ilgai serga. E.Verenkevičienei taip atsitiko, kai jai buvo lūžusi koja.

Z.Žilienė direktorei dažnai neįtinka tik todėl, kad jos akys didelės ir prieš griežtą vadovę jos žvilgsnis nuo jaudulio tarsi dar labiau suakmenėja.

„Ko čia žiūri akis išsprogdinusi?“ - sušunkanti V.Buterlevičiūtė.

Kartą Z.Žilienė dirbusi be šeimininkės, tad buvo labai sunku vienai aprengti visą grupę trimečių vaikų ir laiku išvesti į lauką. Kadangi pavėlavo kelias minutes, direktorė atlėkusi puolė šaukti. Tada Z.Žilienė prisipažino iš kažkur įgavusi drąsos ir pasakiusi savo viršininkei, kad reikalavimai turi būti visiems vienodi, kodėl kitoms auklėtojoms jie netaikomi.

Nesibaigiančius darbus, anot pašnekovės, dažniausiai tenka neštis į namus ir papildomai dirbti iki išnaktų. O naktimis neleidžia miegoti patirti stresai ir baimė išauštančios dienos.

R.Šimuliūnienė šiuo metu nedirba, turi nedarbingumo pažymėjimą. Moteris irgi neslėpė, kad darželyje visos bijo direktorės kaip velnias kryžiaus.

Tačiau ji pati išdrįsusi ir neseniai viską pasakiusi į akis. Tačiau tai irgi baigęsi blogai, nes direktorė nepripažįsta nei kritikos, nei prašymų kalbėtis gražiuoju, yra kerštinga. Dar blogiau, kad ji klauso paskalų ir į jas labai skaudžiai reaguoja.

„Dink iš kabineto, negaliu tavęs matyti“, - taip rėžusi direktorė savo pavaldinei.

Auklėtoja baiminasi, kad esant tokiam mikroklimatui, neįmanoma grupėje dirbti su 21 vaiku, nors kartu prisipažino, kad darbui aukojanti daugiau laiko nei savo dviem vaikams. Renginių milijonai išsunkiantys visas jėgas.

Direktorė dažnai kartojanti savo pavaldiniams: „Nepatinka - išeik“, nes žino, kad Panevėžyje moterims darbo vietų beveik nėra.

Tačiau darbuotojos geriau sutinka eiti į darbo biržą negu toliau kęsti tokią beprotybę, todėl skelbimai spaudoje liudija, kad „Gintarėliui“ visada reikia naujų darbuotojų. Tačiau esą yra buvę ir tokių žmonių, kurie vien iš pakelto direktorės balso tono supratę, kad čia dirbti geriau neiti.

Norėjusi kalbėti neminint pavardės darbuotoja sakė, kad į darbą kasdien eina su įtampa, visą dieną jaučiasi kalta, nors nepadarė nieko blogo, o išgirdus savo pavardę ant direktorės lūpų - net elektra trenkia.

Baisiausia, ko galima laukti darbe, - tai direktorės kvietimo pas ją į kabinetą, o jei ši dar ir uždaro duris - lauk visko. Direktorė nebijanti pagrasinti, kad užsisės ant iškviestosios, o tada ši daug kentės.

„Košmariški reikaliukai mūsų darželyje“ - tokią sentenciją situacijai apibūdinti rado pašnekovė.

Darbuotojos gyrė direktorės pavaduotoją Liudą Balabonienę, kuri nuolat ieškanti kompromiso ir todėl užsitraukianti dar didesnę nemalonę. Darželio senbuvė net ir psi- chologiją ėmė studijuoti tik todėl, kad geriau sugebėtų išanalizuoti darželyje susidariusią situaciją ir nepalūžtų dėl direktorės darbo metodų.

Pavaduotojai nurodoma nuolat tikrinti kitų darbą ir pranešinėti apie rezultatus. Bet jei ji praneš tik gera, bus vėlgi blogai.

„Tai yra žmonių žudymas, tik ne fizinis, o psichologinis“, - sakė pašnekovės.

Žurnalistei daug nemalonaus papasakojo ir iš darbo „Gintarėlyje“ jau išėjusios darbuotojos. Dažnos leisdavo suprasti, kad pagrindinė pasitraukimo priežastis - direktorė.

Buvusi šeimininkė Vanda Muraškienė tiesiai sakė, kad V.Buterlevičiūtė - labai žiauri vadovė, nemokanti žmoniškai kalbėti. Katrą jau užsisėsdavusi, tai persekiodavusi iki pat pabaigos.

V.Muraškienė mano, kad jai sveikata prieš išeinant į pensiją buvo labai pablogėjusi tik dėl direktorės spaudimo.

Viena išėjusi darbuotoja sakė, kad ji iš „Gintarėlio“ išsivadavo taip, kaip iš moterų kalėjimo, nes nervai jau buvo pakrikę.

Baisiausia akimirka santykiuose su V.Buterlevičiūte buvusi tada, kai šioji jai neleidusi išlėkti į ligoninę pas merdėjantį vaiką ir tarusi, kad tai galima padaryti ir po darbo.

Vieną moterį po pokalbio su direktore greitoji išvežė tiesiai iš darželio į ligoninę.

Darbuotojai pasakojo, kad direktorė keistais būdais taupo net elektros energiją - net prietemoje rytais draudžia degti šviesą. O kai šviesa dega, darbuotojas išvadina „žlibėmis“. Dar jos įprasti epitetai, kreipiantis į pavaldinius: „bobos“, „žabalės“, „debilės“, „susmirdusios pensininkės“.

V.Buterlevičiūtė visus savo pavaldinių kaltinimus neigė. Ji tvirtino esanti reikli, todėl jiems ir neįtinkanti. Dėl pastarojo konflikto esanti kalta tik esą prastai dirbanti auklėtoja Albina Osteikienė.

Darželio direktorė tikino, kad ji nekalbanti per griežtai su pavaldiniais, nebent griežčiau kalbanti už uždarų durų. Taip pat nevadinanti nieko bjauriais žodžiais. Visa, kas tvirtinama, esąs melas.

Dėl kvalifikacijos kėlimo esą buvusios kaltos tik pačios auklėtojos.

„Gal buvau per švelni? Dabar viską spręsiu per atestaciją“, - nesusilaikė nepagrasinusi direktorė.

Paklausta, ar šie žodžiai neskamba kaip grasinimas susidoroti su garsiai prašnekusiais pavaldiniais, V.Buterlevičiūtė pareiškė, kad tikrai ne.

Švietimo skyriaus vedėjas D.Šipelis sakė, kad jau gavo darželio darbuotojų skundą ir jį pavedė tikrinti. Tyrimas vyks 20 darbo dienų.

D.Šipeliui žurnalistė perpasakojo auklėtojų baimę, kad tyrimas gali būti šališkas, nes V.Buterlevičiūtė darželyje kartasi giriasi savo didele draugyste su Švietimo skyriaus vedėju.

Tačiau D.Šipelis paneigė tai teiginiu, kad jam ši darželio vadovė - nei draugė, nei giminė.

Vedėjas tikino, kad tyrimas bus objektyvus.