Galbūt artimiausioje ateityje ją išvysime ir televizoriaus ekrane, o po pažinties su garsiu didžėjumi iš Londono žaviai besišypsanti šviesiaplaukė ir uždainuos.
Atsisakė darbo būrimo salone
Užkopę į Evos butą, jame randame du pro duris smalsiai žvilgčiojančius vaikučius, šviesos pilną svetainę ir keletą mistiniais simboliais margintų pačios tarologės tapytų paveikslų. Prisipažinusi, kad tapydama sujaukia visą kambarį ir dažais išsitepa ne tik pati, bet ir vaikai, ji paskleidžia ant stalo kelias viena už kitą spalvingesnių kortų malkas. Pozuodama fotografui, vos užmetusi akį į atsitiktine tvarka paskleistas kortas, jo klausia: „Kaip jūsų meilės reikalai? Galbūt dabar išgyvenate krizę?“ Pataiko. Vėliau taip pat taikliai ji apibūdina ir MŪSŲ darbo reikalus.
Auksinis pinigėlis
„Jei aš išdėlioju kortas, įlendu į jūsų asmeninį lauką. Nežinau, ar jūs tikite tokiais dalykais, bet šiais veiksmais prisiliečiu prie jūsų gyvenimo, auros. Todėl reikia užbaigti šį būrimo ritualą sumokant auksinį pinigėlį - kad būtų išlaikyta pasaulio energijos pusiausvyra: aš jums duodu, ir jūs man duodat.
Būna, pas mane ateina žmonių, kurie po būrimo sako: „Kaip man dabar gerai, jaučiuosi taip, lyg nuo pečių būtų nusiritęs akmuo“. O juk tas akmuo užkraunamas man. Būna labai sunkių žmonių, iš tokių kartais tenka ir daugiau paprašyti, nes bendravimas su jais labai išsunkia emociškai“, - aiškina Eva.
„Auksinio pinigėlio“ burdama ji nesivaiko: net ir standartinę vieno seanso kainą nustatyti paliko likimui - kiek jai sumokėjo pirmoji klientė, tiek paima ir iš kitų.
Veikiau į modelį nei į būrėją panaši moteris prisipažįsta, kad kai kurios profesionalios būrėjos iš savo darbo kuria neblogą ateitį: „Italijoje gal net dar labiau nei Lietuvoje žmonės domisi tokiais dalykais, ten būrėjos uždirba tiek, kad iš tų pinigų statosi namus. Aišku, ne visos, ne šarlatanės, o tos, kurios iš tiesų padeda žmonėms, apie kurias sklinda gandas iš lūpų į lūpas“.
Tačiau pati Eva būrimą laiko tik maloniu laisvalaikio užsiėmimu, o savo ateitį sieja su kur kas žemiškesne specialybe. Ji sako esanti realistė, siekianti įgyti specialybę, kuri padės tvirtai stovėti ant kojų, o krautis turtų iš kortų skaitymo neketinanti.
Gal todėl, kiek padirbėjusi būrimo salone, ji pajuto, kad tai daug sudėtingiau, nei MES galime įsivaizduoti: „Tai labai sunkus darbas, kuris išsiurbia emociškai taip, kad nebelieka laiko nei vyrui, nei vaikams. Kiekvienas klientas ateina su savo gyvenimo dramomis, sunkiomis problemomis“.
Jei jaunoji kortų simbolių skaitytoja būtų pasilikusi dirbti, galbūt būtų padariusi neblogą būrėjos karjerą, nes būrimo salone atsirado ne atsitiktinai. Po gero pusmečio baigusi Taro akademiją, Eva, kaip viena gabiausių studenčių, gavo reikiamas rekomendacijas, jai buvo pasiūlyta dirbti būrimo salone. Teko ir paskaitas į Taro kortas besigilinantiems žmonėms vesti - tai darydama, moteris įsitikino, kad tie patys kortų simboliai kiekvienam juos skaitančiam reiškia skirtingus dalykus.
Kortos parodo visas ydas
Būrimus su veidrodžiais ir kitokius labiau žaidimus nei rimtus bandymus pažvelgti į ateitį Eva išbandė dar vaikystėje. Tačiau į Taro kortas gilintis pradėjo tik po antrojo vaiko gimimo - tuomet pajuto, kad labai sustiprėjo intuicija, žmonių skleidžiamų vibracijų pojūtis. „Sako, kad moteris negali burti tol, kol nepagimdo vaiko, nes neturi reikiamos patirties. Pats būrimas be patirties irgi nieko nereiškia, be to, reikia mokėti ir dirbti su žmonėmis“, - sako ji.
MUMS knieti paklausti, ar kortų simbolių skaitytoja, padedanti draugėms sužinoti jų meilės reikalų ateitį, išsibūrė sau būsimą vyrą? „Ne, tikrai nieko apie jį nežinojau - nebūriau ir neklausiau, kas bus. Susipažinome Lietuvoje, diskotekoje. „Pakabino“, prisikabino ir lakstė iš paskos. Aš sakiau „ne“, jis sakė „davai“, aš sakiau „ne“, jis man sakė „davai“...“ - juokiasi už užsieniečio ištekėjusi Eva.
Ir prisipažįsta sau ir seseriai Karinai kortas metanti labai retai. „Kartais sau išmetu, bet geriau to nedaryti, nes kai viską žinai iš anksto, gyvenimas pasidaro beprasmis. Viską galima numatyti, nes egzistuoja tam tikri žmonių tipai, o žmonių elgesys yra veikiamas, kaip sakė Jungas, kolektyvinės sąmonės. Tačiau jei pakeisi savo elgseną, pa-sikeis ir situacija.
Žmogus nori apeiti savo gyvenimo kliūtis, bet nesusimąsto, kad tai darydamas atima iš savęs galimybę išmokti jam skirtas pamokas. Būrimas yra lindimas į žmogaus vidų, kuris gali stabdyti jūsų dvasinį vystymąsi. Pavyzdžiui, pas mane ateina mergina ir sako: „Susipykau su savo vaikinu. Ar jis grįš pas mane?“ Aš sakau: „Grįš“. Ir, užuot tobulėjusi dvasiškai, taisiusi savo padarytas klaidas, ji sėdi ramiai ir laukia, kol vaikinas grįš“, - žvilgčiojimo į ateitį pavojus išduoda tarologė.
Kartais pas ją užsukdavo užsieniečių vyrų medžiotojos, norinčios žinoti, kaip pasiseks „suvystyti“ eilinį laimikį, nepatenkinti skyrybomis vyrai, kurie atnešdavo savo žmonų plaukų ir prašydavo jas „pririšti“ prie jų, bei kitokie negerų ketinimų turintys žmonės.
Tačiau Eva sako į juodosios magijos paslaptis lįsti nebandanti: „Visi žmonės ateina pagalbos. Bet kartais pradedi mąstyti, ar tai tikrai yra pagalba, ar tiesiog padedi žmogui įgyvendinti jo savanaudiškas idėjas. Tuomet daug lemia mano požiūris, būrimo etikos suvokimas - pradedi galvoti, ar reikia jam burti, ar ne, nes jis ateina ne norėdamas gėrio, o siekamas valdyti.
Yra būrimo etika: ką sakyti, ko ne, nes jei žmogus jautrus, kai ką reikia nutylėti. Niekada žmogui nesakau apie mirtis, nelaimes, siaubingas ligas. Bet būrimas tiesiog „žiauriai“ apnuogina žmogaus sielą - išdėlioji kortas ir kiaurai matai visus jo trūkumus, ydas, kas jį slegia, kokios mintys jo galvoje. Todėl pastaruoju metu atsisakiau klientus pri-imti namuose, nes kartais pamatau tokių situacijų, kurios verčia susimąstyti, koks keistas pasaulis... Kortos apnuogina visas žmogaus ydas - žiūri į jas ir galvoji: „Nieko sau, nejaugi taip būna?“
Eva ir Karina krito į akį garsiam didžėjui
Kartais kokiame nors vakarėlyje prie Taro kortų žinovės prieina vienas kitas per bendrus pažįstamus ją susiradęs žmogus, kartais išdėlioti kortas paprašo ir pramogų pasaulio žvaigždės. O viename vakarėlyje jos vyras susipažino su garsiu Londono didžėjumi Mynulu, kuris, pabendravęs su Eva, pasiūlė jai sukurti dainą.
Tiesa, kol kas tai dar tik planai, bet Eva galimybės pasirodyti scenoje neatmeta: „Balsą aš turiu. Aišku, reikia mokytis, skirti tam laiko - iš karto neuždainuosi. Konkrečių dalykų dar nesutarėme, galbūt jis labiau norėtų dirbti su Karina - girdėjo ją dainuojant, Karina Mynului labai patinka, bet aš sakau, kad žodžiai yra materialūs“, - šypsosi MŪSŲ pašnekovė.
Gali būti, kad debiutą scenoje ji iškeis į televiziją: kadaise būrusi eteryje per Valentino dieną Eva dabar vėl gauna pasiūlymų pasirodyti televizijos ekrane. Tuo labiau kad Lenkijoje yra labai populiarus ezoterika besidomintiems žmonėms skirtas kanalas. Galbūt ką nors panašaus būtų galima daryti ir Lietuvoje.
Pokalbio pabaigoje MES, vedami smalsumo, duodame Evos kortoms darbo. Ką gi - galima žiūrėti skeptiškai, bet į MŪSŲ klausimus jos atsakinėjo teisingai. „Kortos yra priemonė, kuri padeda žmogui geriau pažinti save. Bet, išėjęs iš būrėjos, jis turi turėti pasirinkimo šansą. Todėl labai gerai pagalvokite prieš eidami burtis. Nes tai, ką pasakys būrėja, gali jus užprogramuoti ir jūs pusę gyvenimo kankinsitės dėl jos žodžių.
Kaip atskirti, ar patekote ne pas šarlatanę
Žiūrėkite, ar pas ją kabo diplomas, ar ji supranta, ką šneka“, - patarimų nusprendusiems sužinoti šį tą apie savo ateitį negaili Eva.
Bet MES labiausiai linkę klausyti paskutinio: „Kas manęs nenužudo, padaro stipresnę. Nebijau negandų, net žinodama, kaip klostysis situacija, leidžiu sau ją išgyventi, nes turiu išmokti man skirtas gyvenimo pamokas“.
Būrimu domėjosi Rugilė Gaidukaitė