Šalies vadovas mano, kad priimant naują Liustracijos įstatymą nesilaikyta
Seimo Statuto - nebuvo gauta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinimo.
Tokiu būdu buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinto įstatymų leidybos proceso
stadijų seka.
Valstybės vadovas skeptiškai įvertino ir įstatymo turinį - esą siekiant
istorinio teisingumo imamasi tik fragmentiškų priemonių.
„Šis įstatymas, kaip ir prieš tai teiktos iniciatyvos, iš esmės
nesureguliuoja liustracijos proceso, kuris, reikia pripažinti, pateko į
aklavietę. Fragmentiškomis, tik dalinėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti
istorinio teisingumo“, - pažymi V.Adamkus.
Spalio 18-ąją prašydami stabdyti naujo Liustracijos įstatymo įsigaliojimą
į Seimo pirmininką Viktorą Muntianą kreipėsi 30 parlamentarų.
Kreipimesi į Seimo pirmininką buvo pažymėta, įstatymo priėmimas buvo
lydimas daugybės procedūrinių pažeidimų, o balsavime dalyvavo tik 65
parlamentarai, tuo metu salėje turėjo būti ne mažiau nei 71 seimūnas.
Reaguodamas į šį prašymą, Seimo pirmininkas, užuot perdavęs naująjį
įstatymą pasirašyti prezidentui, nurodė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai
ištirti parlamentarų pastabas dėl galimų procedūrinių pažeidimų jį priimant,
tačiau byranti komisija nesugebėjo laiku, tai yra per 5 darbo dienas,
pateikti išvadų.
Dėl šios priežasties Seimo pirmininkas V.Muntianas praėjusią savaitę
perdavė įstatymą pasirašyti prezidentui.
Tuo metu trečiadienį prezidentas nepasirašė įstatymo ir grąžino jį
tobulinti Seimui.
V.Adamkaus nuomone, Konstitucijai prieštarauja įstatymo turinys bei jo
priėmimo procedūros, o visuomenės akyse diskredituojama pati liustracijos
idėja.
Šalies vadovas ragina parlamentarus kritiškai įvertinti jau įvykusį
liustracijos procesą: siekti politinio sutarimo dėl jo tolesnės eigos,
nustatyti aiškias taisykles ir apibrėžtus terminus.
Įstatymas buvo sulaukęs kritikos, nes jame nėra numatomi konkretūs
terminai, kurių metu neprisipažinę slaptieji sovietų specialiųjų tarnybų
bendradarbiai negalės eiti tam tikrų pareigų.
Pagal Konstituciją, Seimas gali atsižvelgti į šalies vadovo siūlymus arba
iš naujo svarstyti ir priimti įstatymą nepakeistą. Prezidento veto
įveikiamas, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 71 parlamentaras.
Naujasis liustracijos procedūras nustatantis įstatymas, kuris apibrėžia
ir KGB rezervo karininko sąvoką, priimtas spalio 11-ąją. Įstatymas nurodo,
jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų
darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią
įskaitą.
Jame nustatoma, kad rezervo karininkas yra asmuo, įtrauktas į buvusios
Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė
dalis, skirta karo grėsmės, jo pradžios, stichinių nelaimių ar masinių
riaušių metu, taip pat karo atvejais.
Įsigaliojus įstatymui, šį apibrėžimą atitinkantys asmenys turėjo būti
įrašyti į buvusių sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojų, slaptųjų
bendradarbių bei rezervo karininkų įskaitą. Įskaitos sąraše atsidūręs asmuo
būtų buvęs paviešintas, jei norėtų tapti Seimo nariu, prezidentu,
europarlamentaru, teisėju, prokuroru ar eiti kitas nacionaliniam valstybės
saugumui „jautrias“ pareigas.
Įstatymas skirtas nustatyti apribojimus neprisipažinusiems buvusios
sovietinio saugumo pareigūnams bei bendradarbiams.
Jie negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria parlamentas, prezidentas,
Seimo pirmininkas, Vyriausybė ar premjeras, jiems užkirstas kelias užimti
aukštas pareigas ministerijose, dirbti valstybės ir savivaldybių
institucijų, taip pat nebūtų leidžiama būti prokurorais, dirbti Valstybės
saugumo departamente (VSD pareigūnais), diplomatinėje tarnyboje ir
panašiai.
Tuo tarpu prisipažinę sovietų saugumiečiai bei bendradarbiai šių sankcijų
išvengtų.
Įstatyme taip pat užtrenkiamos durys prisipažinti pavėlavusiems.
Buvusiame įstatyme numatytas terminas jau yra pasibaigęs, todėl nespėjusiems
kitos galimybės naujasis įstatymas nesuteikia.
Pakeistasis įstatymas numato ir visiškai kitus Liustracijos komisijos
veiklos pagrindus. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais. Pastaruoju
metu komisija byrėjo - iš 5 buvusių narių tebedirbo tik 3.
Naujajame įstatyme numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš
valstybės biudžeto lėšų, ją sudarys 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas,
generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro
generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas.
Bendrą komisijos sudėtį tvirtinti pavesta Seimui.