Regionai už nugaros paliko didmiesčius

Daina Skominienė ("Kėdainių žinios")
Praėjusį mėnesį Lietuvos savaitraštis „Veidas“ atliko 60 – ties šalies savivaldybių tyrimus ir pagal gautus rezultatus sudarė reitingų lentelę. Savivaldybės vertintos pagal gyventojų sergamumą, naujas statybas, mokyklų, ligonių renovaciją ir pan.
Pirmoje vietoje - Klaipėdos rajono savivaldybė, paskutinėje – Šalčininkai. Kėdainiai šiame sąraše treti. Įdomiausia tai, jog pirmosiose pozicijose puikuojasi ne didieji miestai, kuriuose paprastai sutelktos investicijos, o regionai. Nejaugi stebime Lietuvos regionų atgimimą? Apie tai praėjusią savaitę Kėdainiuose diskutavo pirmojo ketvertuko - Klaipėdos, Alytaus, Kėdainių rajonų ir Neringos miesto savivaldybių vadovai.
Ypač svarbu – geografinė padėtis
Pirmaujančių savivaldybių vadovų teigimu, pagrindinė pasiekto rezultato priežastis - palanki geografinė padėtis. Kėdainiai turi geležinkelį, Via Baltica, Klaipėdos rajonas – uostą. „Tačiau jokia geografinė padėtis nieko nereikštų, jeigu nesiburtų aktyvi ir atsakinga bendruomenė. Jeigu nebūtų rajono vadovų komandos, kuri mokėtų šį privalumą išnaudoti“, - pastebi Kėdainių rajono merė Nijolė Naujokienė.
Verslas ir investicijos
Beveik visų rajonų atstovai taip pat įvardija politinį stabilumą valdžioje ir su tuo susijusį darbų tęstinumą. Dar vienas faktorius - palankių sąlygų sudarymas verslui. „Turime netrukdyti ateiti verslui. Privalome padėti įsisavinti pinigus“, - mano Klaipėdos rajono administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius.
„Mes skiriame labai didelį dėmesį verslui. Stengiamės, kad jo mūsų rajone būtų kuo daugiau – juk tai garantuoja didesnes įplaukas į biudžetą. Turėdami didesnius išteklius galime teikti geresnes sveikatos, švietimo ir kt. paslaugas gyventojams“, - sako Kėdainių rajono merė Nijolė Naujokienė.
Tuo tarpu pirmajame ketvirtuke atsidūrusi Neringa verslo beveik neturi. Tai daug mažesnė už kitas savivaldybė, be pramonės, be didesnio verslo, išskyrus turizmą, be amžiaus statybų ir tranzitinių mazgų. Tačiau Neringa turi stiprų kozirį – UNESCO paveldo objektu pripažinta Kuršių Nerija sulaukia neregėtai daug valstybės dotacijų. Matyt, tai ją ir iškelia reitinguojant į tokią aukštą vietą. Neringos gyventojai pripažįsta, jog juos nustebinęs toks rezultatas.
„Mes esame didžiulių interesų zonoje. Sudėtinga planuoti net sanatorijos atsiradimą. Investicijoms sąlygų neturime – viskas saugoma. Mūsų rankos surištos, negalime judėti į priekį“, - tikina bene įdomiausiai ir drąsiausiai diskusijoje dėstęs mintis Neringos vicemeras Arūnas Burkšas. Jis įsitikinęs, jog Neringai būtina subalansuota plėtra.
Valstybė suriša rankas
Tačiau rajonų vadovai kaip didžiausią problemą, trukdančią dirbti savivaldybėms, vienbalsiai įvardija valstybės elgesį. „Esame priklausomi nuo įvairių valstybės tarnybų – viskas numatyta, nuspręsta, mes pagal tam tikrą formulę tik išmokam pinigus. Patys spręsti beveik nieko negalim. Paprastas pavyzdys: valstybė numatė, kad tam tikra paramos lėšų suma turi tekti konkrečiai kategorijai žmonių.
Gyventojas pagal dokumentus tą kategoriją gal ir atitinka, tačiau mes žinome, jog realiai yra visai kitaip. Jam ta parama tikrai nepriklauso. Bet kas iš to? Nieko negalime pakeisti. Už mus nuspręsta. Štai ir mokame kas mėnesį socialinę pašalpą didžiulio namo savininkui. Cirkas“, - ironizuoja Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
Kiek patikimas vertinimas?
„Manęs 11 faktorių iki galo neįtikina. Reikėtų daugiau rodiklių, kad tyrimas būtų išsamesnis. Pateiktieji daugiausia siejasi su gyvenimo kokybe, ekonominiais procesais. Tačiau lieka neaišku, kiek rajono patrauklumui įtakos turėjo vietiniai politikai. Ar tam tikra vietovė patraukli dėl to, kad gerai dirba savivaldybė ar čia daugiau įtakos turi kiti faktoriai – globalūs dalykai, valstybės politika ir pan.“, - konstatuoja VDU Sociologijos katedros lektorė Jūratė Imbrasaitė tuo pačiu atkreipdama dėmesį, jog tyrimas – puiki visuomenei prieinama informacija apie šalies rajonus ir miestus.
Ir vis dėlto
Toli gražu ne visos Europos valstybės galėtų išvardinti tiek pokyčių kiek Lietuva. Ypatingai jie ženklūs, kaip matome, regione. Kodėl? Versijos kelios: regionai patrauklūs savaime kaip beprotiškos civilizacijos užutekis. Arba čia išties pradeda ateiti investicijos, verslas, o drauge aukštas pragyvenimo lygis, kuris rajoną daro patraukliu gyventi. Tačiau ne visur vienodai. Lėšų pritraukimas į rajoną dažnai priklauso nuo šio valdžios apsukrumo. Beje, Kėdainių rajonas pagal įvairias investicijas šalyje vienas iš pirmųjų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.