Lietuvoje veikia apie 30 tokio pobūdžio pensionatų, bet jų akivaizdžiai trūksta. Iki šiol į Kauno apskrityje veikiančias dvi globos įstaigas eilės tekdavo laukti kelerius metus. Tad šią būtinybę pripažino ir Kauno apskrities vadovai bei valstybė. Gavus finansavimą – beveik 5 ml. litų - pensionato perkėlimo darbai startavo 2004 metų pradžioje.
Genutė, Juozas, Regina, Algirdas ir kiti 130 pensionato gyventojų bei 85 darbuotojai dabar gyvena maloniais įkurtuvių rūpesčiais. „Labai patinka visi gyventojai, su kuriais tenka bendraut, taigi kartu gyvenam. Kambarys švarus, Zita padeda tvarkyti“, - pasakoja ponas Juozas.
Globotiniai kambariuose gyvena po du, sveikesni netgi porelėmis. Gyventojai jaukiai įsikūrė komfortabiliuose dviviečiuose kambariuose, džiaugiasi naujomis patogiomis lovomis, spintelėmis, odiniais foteliais. Daugelyje kambarių yra televizoriai, radijo imtuvai. Atmosfera pensionate šilta ir labai primena namus.
Pensionato atidarymo šventėje dalyvavo daug svečių: Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius, Kėdainių rajono merė Nijolė Naujokienė.
Kėdainių pensionato perkėlimo darbus inicijavęs tuomet dar Kėdainių meras Viktoras Muntianas pasidžiaugė, kad akivaizdžios permainos pateisino lūkesčius: „Kai 1993 m. lankiausi panašiuose objektuose Švedijoje, pagalvojau, kada mes galėsime taip rūpintis neįgaliaisiais. Šiandien galiu tvirtai pasakyti, jog šis Šlapaberžėje įkurdintas pensionatas nenusileidžia skandinaviškiesiems“.
„Žmonės, gyvenę itin prastai, turės daug geresnes sąlygas. Jiems dabar ir vaistų reikia mažiau, ir šypsenos atsirado veiduose. Anksčiau to nebuvo“, - pasakoja Kėdainių pensionato direktorė Audronė Kasperavičienė.
Naujajame pensionate dar trūksta vietų valgykloje, sporto salės, administracinių patalpų. Tuomet bus galima priimti dar kelias dešimtis neįgaliųjų. Pavasarį gyventojai žada sodinti sodą ir užveisti gėlyną.