Kaip rodo BNS užsakymu RAIT atlikta apklausa, už Tėvynės sąjungą balsuotų
10,2 proc. rinkėjų, finansinėmis machinacijomis kaltinamai Darbo partijai
prioritetą teiktų 9,3 proc., o 8,9 proc. žmonių balsą atiduotų dabartiniams
valdantiesiems socialdemokratams.
Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3 proc. Tai reiškia, kad visos
trys partijos rinkėjų yra vertinamos beveik vienodai.
Praėjusį mėnesį ši triada taip pat figūravo sąrašo viršuje, tačiau tuomet
pirmieji buvo socialdemokratai su 10 proc. galimų balsų, antrąją vietą užėmė
konservatoriai, pelnę 8,1 proc. respondentų simpatijų, o tretieji buvo likę
darbiečiai - už juos balsuoti norą buvo pareiškę 7,1 proc. žmonių.
Tėvynės sąjungos rinkėjas yra vyresniojo amžiaus (65-74 metų) aukštąjį
išsilavinimą įgijęs Lietuvos gyventojas. Konservatorių rėmėjai dažniau
gyvena didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Darbo partijai balsą atiduoti labiau linkę vidurinį išsilavinimą įgiję
žmonės, gyvenantys kaimo vietovėse, o socialdemokratus labiau remia aukštąjį
išsilavinimą įgiję asmenys.
Anot spalį atliktos apklausos duomenų, neįveikusios 5 proc. barjero pagal
proporcinę rinkimų sistemą į parlamentą nepatektų visos likusios Lietuvos
politinės partijos.
Pirmoji už borto atsidurtų partija „Tvarka ir teisingumas“ -
liberaldemokratai pelnytų 4,2 proc. rinkėjų simpatijas. Tai kiek mažiau nei
rodė praėjusių apklausų duomenys: rugsėjį libdemus remti buvo pasiryžę 4,3
proc., o rugpjūtį - 5,4 proc. rinkėjų.
Rinkėjai taip pat nebūtų palankūs ir šiandieniniams valdantiesiems
valstiečiams liaudininkams - jie surinktų 3,3 proc. balsų.
Toliau sąraše rikiuojasi Naujoji sąjunga, krikščionys demokratai,
liberalcentristai, Liberalų sąjūdis, partija „Jaunoji Lietuva, Lenkų rinkimų
akcija, Rusų sąjunga, pilietininkai ir nacionaldemokratai.
Tyrimo duomenimis, socialliberalai surinktų 3,2 proc. Lietuvos gyventojų
balsų, krikdemai pelnytų 2,7 proc. rinkėjų simpatijas, o liberalcentristai
nesurinktų net dviejų procentinių punktų visų balsų - juos parlamente matyti
norėtų tik 1,6 proc. žmonių.
Liberalų sąjūdis ir partija „Jaunoji Lietuva“ surinktų po 0,4 proc.
balsų, Lenkų rinkimų akcijai ir Rusų sąjungai prioritetą teiktų po 0,3 proc.
Lietuvos žmonių, o pilietininkai ir nacionaldemokratai su 0,1 proc. balsų
atsidurtų sąrašo gale.
Vis dėlto rinkimai domina tik nedaugelį Lietuvos gyventojų - net 28 proc.
respondentų teigė Seimo rinkimuose išvis nebalsuotų, o 25,8 proc. nebūtų
apsisprendę, kas vertas dirbti Seime.
Reprezentatyvi anketinė apklausa atlikta spalio 4-11 dienomis tiesioginio
interviu būdu. Tyrimo metu apklausti 1104 respondentai, jo rezultatai
atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių,
lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.
Eiliniai Seimo rinkimai vyks kitų metų rudenį. Pagal proporcinę rinkimų
sistemą vienoje visą Lietuvos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų
apygardoje į Seimą išrenkama 70 parlamentarų, likę renkami 71-oje
daugiamandatėje apygardoje - jose balsuojama ne už partijų pateiktą sąrašą,
bet už konkrečius asmenis.