Savo išrinktosios rankos vaikinas paprašė pajūryje. Mat čia sako su Goda praleidęs gražiausias gyvenimo akimirkas: „Šią atokią vietą vadinome pasaulio karštu, o vasarą atvykdavome ir kartu laukdavome saulės patekėjimo“.
Mintyse MES jau bandome įsivaizduoti, kaip romantiškai turėjo atrodyti piršlybų scena: ant kelio priklaupęs mylimasis, iš susijaudinimo virpančios lūpos, bangų ošimas...
Giedrius MUS atvėsina: rudeniški orai neleido jam elegantiškai priklaupti ant šlapio smėlio, o iš susijaudinimo jis tiesiog drebėjo: „Goda buvo kuriam laikui išvažiavusi į Norvegiją darbo reikalais, todėl nekantriai laukiau jos grįžtančios.
Porą savaičių žiedelis degino mano kišenę, todėl nusprendžiau nedelsti. Labai bijojau, kad draugė nepasakytų „palaukim dar“, bet viskas buvo gerai, ji iš karto sutiko ir ištarė „taip“.
Lemtingąją dieną kaip tik suėjo 5 metai, kai pora pradėjo draugauti, todėl jaunuoliams ši diena bus dar įsimintinesnė.
Piršlybų dienos vakare Giedriaus laukė dar vienas išbandymas. Savo mylimosios rankos jis turėjo paprašyti jos tėvų: „Tai man buvo didelis košmaras, labai sunkus žingsnis, labai prakaitavau“.
Iš pradžių bandęs kalbėti užuolankomis jis sulaukė įdėmaus Godos tėvų žvilgsnio: „Bandžiau sekti kažkokią istoriją, žaisti žaidimą, bet Godos tėvai greitai suprato, kur suku ir kad čia jau nebe žaidimas, o rimtas reikalas“.