Veiksmas vyksta praėjus dviem šimtams metų po Tilžės sutarties (1807 07 07) Sovietsko (Kaliningrado sritis) psichiatrijos ligoninės V vyrų korpuse. Prie stalo sėdi Napoleonas ir Kutuzovas.
Napoleonas.
Jaučiuosi gerokai aptirpęs. Šiąnakt sapnavau, kad esu trikampis torto gabalas. Kaip Jūs manote, šviesusis Feldmaršale, ką tai galėtų reikšti?
Kutuzovas.(Įtariai uosto orą).
Sapnas atrodo tikrai blogas.(Perbraukia pirštu per putlias Napoleono lūpas ir palaižo).
Ir karčiai sūrstelėjęs. Ar, Jūsų Prakilnybe, kartais nesumaišėte kiaulpienių nuoviro su markizo de Sado kokteiliu?
Napoleonas.(Niūriai).
Neatsimenu. Turbūt duše klausiausi jūros ošimo.(Pauzė).
Verčiau sumaišykite kortas.
Kutuzovas.(Mąsliai maišydamas kortas).
O man šiąnakt buvo beprotiškai gera ir šviesu. Netgi jutau ant kūno rakinančios palaimos grandines.
Napoleonas.
Jūsų Šviesybė vėl bandė į liežuvį įsiverti matraco spyruoklę? Ar už akies voko užsikišti tarakoną?
Kutuzovas.
Ne, sapnavau, kad esu vėjų gairinama aikštė, į kurios grindinį smigo žirgų kanopos. Kažkokiame milžinų mieste. Regis, Vilniuje.(Užsikemša ausis).
Napoleonas.(Karštligiškai kramtydamas nagus).
Vilniuje? Ar tai tas miestas, kur bažnyčių stogais galima išsikrapštyti panages?
Kutuzovas.(Liežuviu laižydamas savo šnerves).
Ne, Jūsų Prakilnybe, tai miestas, kurio bažnyčiose labai skaniai išrūkomos arklienos dešros. Štai korta, Jūsų Prakilnybe.(Napoleonas ryžtingai paima kortą į rankas ir pasižiūri – širdžių septynakė).
II Aktas
Napoleonas. (Ilgesingai).
Ir vis dėlto grafaitės Valevskos aš nemylėjau.
Kutuzovas.
Nebūkite storžievis, Jūsų Prakilnybe. Bet kažkas toje lenkaitėje Jus traukė.(Pauzė).
Pamenate, po Austerlico kautynių gyrėtės, kad prancūzų haubicos buvo išstatytos ant panelės Valevskos krūtinės?
Napoleonas.
Feldmaršale! Jūs, rusai, niekada neturėjote vaizduotės! Tai, kas prancūzui buvo haubica, jums buvo tik paprasta lauko patranka. O tai, kas prancūzui buvo moters krūtinė, jums buvo tik patrankų mėsa!
Kutuzovas.(Nepatenkintas ima linguoti pirmyn ir atgal).
Prašyčiau, Jūsų Prakilnybe, neužsimirškite, kur esate. Mano dryžuoto munduro garbė neleidžia klausytis tokių jūsų žodžių.(Stipriai užsispaudžia nosį. Piktdžiugiškai).
O gal panelė Valevska Jums parūpino tai, dėl ko Jūsų Prakilnybė turėtų ilsėtis visai kituose apartamentuose? (Klastingai merkia vienintelę akį). Kodėl Jūsų Prakilnybė nuolatos kasosi?
Napoleonas.(Piktai).
Nekenčiu! Nekenčiu panelės Valevskos ir visos jos padermės. (Dar pikčiau). Plica polonica!
(Aukštai iškelia rankas, pro povo plunksnomis apkaišyto švarko skyles pažastyse išvirsta kaltūnai). Feldmaršale, kortą!
(Kutuzovas duoda dar vieną kortą. Napoleonas nervingai ją pagriebia ir pasižiūri – vynų septynakė).
III Aktas
Napoleonas. (Saldžiai).
Šviesusis Feldmaršale, ar Jūs kada nors ragavote cukrinių runkelių?
Kutuzovas.
Taip, visai atsitiktinai Karaliaučiuje. Mano pulkai aptiko smagiai žaliuojančius laukus ir mirtinai prisivalgė. Sumaišė su bulvėmis.
Napoleonas.
O pamenate blokadą?
Kutuzovas.
Sank Peterburgo?
Napoleonas.
Ne, Anglijos. (Po akimirkos). Todėl nekenčiu lenkų.
Kutuzovas.
Atleiskite, nesuprantu, Jūsų Prakilnybe.
Napoleonas.
Gerai, kad nesuprantate. Todėl ir tapote Rusijos feldmaršalu.
(Pasilenkęs į priekį paplekšnoja Kutuzovui per skruostą).
Yra tokia šalis Lenkijoje, Užnemunė vadinasi. Tik aš neilgai ten buvau. Užtat parūpinau to krašto valstiečiams cukrinių runkelių, idant nekristų iš bado.
(Ilgai ryja seilę).
Kutuzovas. (Drovėdamasis).
Norėčiau priminti, Jūsų Prakilnybe, minėjote Angliją.
Napoleonas.
Jūs labai taiklus, Feldmaršale.
(Pauzė).
Taigi po kurio laiko visi tie valstiečiai su padargais, vaikais, moterimis ir kitais naminiais gyvuliais patraukė į Angliją, taip sustiprindami Britų Imperijos karines pajėgas.
(Piktai).
Juos veda Trafalgaro šėtonas!
Kutuzovas.
Susimylėkite, Jūsų Prakilnybe. Norėjote pasakyti, demonai ir šmėklos?
(Ima kraupiai ūbauti).
Napoleonas.
Vykdyt, Feldmaršale! Dar vieną kortą!
(Kutuzovas ištiesia kortą. Napoleonas ją paima ir nušvinta. Rankoje laiko kryžių septynakę).
Kutuzovas.
Pakaks?
Napoleonas.(Triumfuodamas).
Trečia septynakė! Po vašemu, očko!
(Napoleonas persisveria per stalą ir grakščiu imperatorišku judesiu išlupa Kutuzovui antrąją akį).